Vilniaus tarybos darbotvarkėje įrašytas klausimas dėl atleidimo suformuluotas gana painiai. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktoriui H.Ulevičiui siūloma skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo už tai, kad jis, vadovaudamas gydymo įstaigai, nesivadovavo Vilniaus savivaldybės tarybos ir administracijos direktoriaus sprendimais ir įsakymais, nesuderinęs pozicijos su įstaigos steigėju kreipėsi į teismą.
H.Ulevičius kaltės nepripažįsta
Pats H.Ulevičius tvirtina nematąs jokių savo pažeidimų. Jis tvirtina, kad kreipėsi į teismą be savivaldybės sutikimo siekdamas apsaugos priemonių, neleidžiančių priimti galutinį sprendimą dėl ligoninių sujungimo. Į teismą stabdyti šį procesą kreipėsi Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje.
Pats H.Ulevičius tvirtina nematąs jokių savo pažeidimų.
„Jeigu nebūčiau paprašęs tų priemonių, šiandien tarybos nariai jau balsuotų dėl įstaigų sujungimo ir Vyriausybės atstovo apskundimas liktų tuščias, nes teismas taip greitai nieko nebūtų išnagrinėjęs. Mes norėdami tikrojo teisingumo ir vykdydami konstitucinę pareigą taip pasielgėme. Aš manau, kad esu teisus. O tai, kad mūsų ligoninės įstatuose įrašyta, jog mes negalime kreiptis į teismą be savivaldės leidimo, prieštarauja Konstitucijai“, – tikino H.Ulevičius.
Vilniaus miesto taryba yra pritarusi siūlymui sujungti Vilniaus miesto klinikinę ligoninę ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrą. Kaip tvirtina savivaldybė, sujungus šias įstaigas ketinama užtikrinti saugias, kokybiškas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas vilniečiams, tvirtinama, kad bus gerokai efektyviau panaudojamos sveikatos priežiūrai skirtos lėšos, taip pat racionaliau panaudojami žmogiškieji ištekliai, optimizuotos valdymo ir administravimo išlaidos.
Sujungimą vadina beprasmišku
H.Ulevičius tvirtina, kad norai sujungti šias gydymo įstaigas yra visiškai beprasmiški. „Mes esame jau nukentėję dėl jungimų, kurie vykdomi be jokių paskaičiavimų, išankstinių numatymų, kas bus gerai ar blogai, kas nukentės, o kam pagerės. Juk suprantate – vienos įstaigos biudžetas yra 90 mln. Lt, o kitos – 10 mln. Lt, bet tos įstaigos yra sujungiamos, ne prijungiama viena prie kitos. Neparašyta raštu jokių argumentų, kodėl reikia sujungti“, – piktinosi Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorius.
Tai, kad mūsų ligoninės įstatuose įrašyta, jog mes negalime kreiptis į teismą be savivaldės leidimo, prieštarauja Konstitucijai, – tikino H.Ulevičius.
Jis stebisi teiginiais, kad bus sujungti vienas kitą dubliuojantys skyriai, laboratorijos, nors pastarųjų esą Psichikos sveikatos centras seniai nebeturi – turimus daro Klinikinės ligoninės laboratorijos.
Paklaustas apie priežastis, kodėl norima tas įstaigas sujungti, H.Ulevičius įvardijo dvi – norą pakeisti ligoninės direktorių, t. y., jį, ir parduoti Vasaros gatvėje esanti turtą.
Dalis Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Vasaros gatvėje patalpų iš tiesų planuojama parduoti. Tačiau, kaip tvirtina šios gydymo įstaigos direktorius Martynas Marcinkevičius, kad tai nėra susiję su sujungimu. Tiesiog didelėje teritorijoje yra apleistų, nenaudojamų ar neefektyviai naudojamų pastatų, kuriuos pardavus ligoninė galės investuoti į savo infrastruktūrą.
Pardavimas su sujungimu nesusijęs?
„Pastatų pardavimas Vasaros g. 5 neturi nieko bendro su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir Psichikos sveikatos centro reorganizacija. Sprendimas dėl dalies pastatų pardavimo priimtas dar 2007 metais, kai apie reorganizaciją nebuvo nė kalbos“, – sakė M.Marcinkevičius.
Šios gydymo įstaigos modernizacija, direktoriaus teigimu, prasidėjo dar 2004 metais, bet vis dar nebaigta.
Po gana karštų ginčų Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorius buvo atleistas. Kaip dar prieš posėdį sakė H.Ulevičius, jis tikrai skųs šį sprendimą ir esąs įsitikinęs savo teisumu.
„Jeigu taip balsuoja tarybos nariai, jie tikrai neprisiima atsakomybės prieš Vilniaus miesto gyventojus, kuriems paslaugos pablogės. Dabar turime dvi gerai funkcionuojančias ligonines. Net ir Savivaldos įstatymas draudžia jungti dvi blogai funkcionuojančias ligonines“, – kalbėjo H.Ulevičius.
Tuo tarpu Vilniaus meras Artūras Zuokas įsitikinęs, kad į pažeidimus reikėtų žiūrėti principingai, nes kitu atveju įstaigos steigėjas nebeteks savo teisių. Tokie dalykai įneštų chaosą visose savivaldybės įstaigose, jeigu jos nevykdytų Vilniaus tarybos sprendimų.
Atleisti H.Ulevičių ketinama nuo 2014 m. rugsėjo 24 d., t. y., tą pačią dieną, kai priimtas sprendimas, išmokant jam kompensaciją už neišnaudotas kasmetines atostogas.