„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2010 06 09

Atliekant tyrimą gali atsirasti ir naujų įtarimų A.Sacharukui

Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl opozicinės Seimo Krikščionių partijos frakcijos nario Aleksandro Sacharuko veiksmų gali paaiškėti naujų aplinkybių ir atsirasti naujų įtarimų, trečiadienį sakė Generalinės prokuratūros prokuroras Vytautas Kirdeikis.
Aleksandras Sacharukas
Aleksandras Sacharukas / Mindaugo Vaičiulio/BFL nuotr.

Trečiadienį laikinajai Seimo komisijai, tiriančiai generalinio prokuroro prašymą leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn A.Sacharuką, prokuroras sakė, kad kol kas ikiteisminį tyrimą norima pradėti dėl trijų nusikalstamų veikų – piktnaudžiavimo tarnyba, dokumento suklastojimo ir neteisėto dokumento panaudojimo.

„Jeigu bus leista pradėti baudžiamąjį persekiojimą, gali atsirasti ir kitos aplinkybės, taip pat ir jūsų paminėtas materialinis suinteresuotumas“, – teigė V.Kirdeikis, atsakydamas į „tvarkiečio“ Remigijaus Ačo klausimą, ar bus tiriamas įtarimas dėl galimo A.Sacharuko ir jo kolegos Liko Karaliaus susitarimo siekiant pasisavinti valstybės pinigus.

Prokuroras Vytautas Kirdeikis trečiadienį per komisijos posėdį teigė, kad jam byla atrodo gana aiški ir ją būtų galima baigti pagreitinta tvarka – baudžiamuoju įsakymu.Anksčiau parlamentinei komisijai nepavyko įrodyti, jog L.Karalius išvykdamas atostogauti sąmoningai paliko A.Sacharukui savo parlamentaro pažymėjimą, kad nebūtų pastebėtas jo nebuvimas posėdžiuose ir jam nebūtų išskaičiuota atlyginimo dalis.

Prokuroras V.Kirdeikis trečiadienį per komisijos posėdį teigė, kad jam byla atrodo gana aiški ir ją būtų galima baigti pagreitinta tvarka – baudžiamuoju įsakymu.

Į parlamentarų klausimą, kodėl A.Sacharuko negalima apklausti kaip specialiojo liudytojo neatimant teisinio imuniteto ir pradėti ikiteisminį tyrimą, pareigūnas teigė, kad ši norma taikoma, kai neaiškios įvykio aplinkybės ir nežinomas įtariamasis.

„Specialiojo liudytojo statusas būna, kai byla pradedama pagal faktą, kai nėra tikslių duomenų. Šiuo atveju yra labai konkreti išvada, konkretus asmuo, jis pats yra prisipažinęs, kad balsavo su L.Karaliaus pažymėjimu“, – dėstė V.Kirdeikis.

Kai kurie parlamentarai spaudė prokurorą paaiškinti, kodėl pareigūnai nereaguodavo anksčiau į žiniasklaidos pranešimus apie vienasmeniškumo principo pažeidimą balsuojant Seime.

„Tokio įžūlaus atvejo nebuvo. Tai siejasi su didelės žalos valstybei padarymu. Jeigu vienas Seimo narys kartą pabalsavo, būtų didelė problema įrodinėti padarytą žalą valstybei“, – tvirtino Generalinės prokuratūros darbuotojas.

„Darbiečio“ Kęstučio Daukšio paklaustas, ar be Seimo komisijos kreipimosi būtų pradėjęs ikiteisminį tyrimą, pareigūnas atsakė teigiamai. „Jeigu būtų pasikartoję keletą kartų“, – sakė prokuroras.

V.Kirdeikio teigimu, prokuratūroje nutarta reaguoti paaiškėjus naujiems balsavimo už kitą Seimo narį atvejams.

Trečiadienį į komisijos posėdį iškviestas A.Sacharukas teigė, kad be L.Karaliaus žinios „nebuvo atlikta jokių veiksmų“, tačiau jis nepatvirtino, kad kolegai tyčia paliko Seimo nario pažymėjimą.

A.Sacharukas ne kartą pabrėžė manąs, kad nusižengė tik Seimo statutui, o dabar jam vienam „pritaikomos visos įmanomos atsakomybės už tą veiksmą“. „Esu pasimetęs, nesuprantu, kas vyksta“, – tvirtino politikas.

A.Sacharukas atmetė teiginius, kad jo ir L.Karaliaus atvejis kitoks, nes esą „pabalsuoti nenaudojus kitos kortelės neįmanoma – ar ji palikta frakcijoje, ar salėje – teisinis vertinimas yra tas pats“.

Laikinasis Generalinės prokuratūros vadovas Raimondas Petrauskas į Seimą, prašydamas leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį, Krikščionių partijos frakcijos atstovą A.Sacharuką, kreipėsi gegužės 28 dieną.

„Yra duomenų, kad Seimo narys A.Sacharukas, būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, veikdamas priešingai tarnybos interesams, 2010 metų sausio mėnesį, neturėdamas teisinio pagrindo įgijo ir laikė L.Karaliaus prieš išvykstant į užsienį paliktą frakcijos patalpose Seimo nario pažymėjimą, šį fizinio asmens dokumentą neteisėtai panaudojo Seimo posėdžių metu registruodamasis ir balsuodamas už L.Karalių“, – sakė R.Petrauskas.

Pasak jo, A.Sacharukas tokiu būdu „suklastojo tikrus dokumentus, elektroninius balsavimo protokolus, kuriuose dėl tokių A.Sacharuko veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys“.

Prokurorai mano, kad tokie Krikščionių partijos frakcijos narys padarė didelės žalos valstybei.

Nustatyta, kad A.Sacharukas 11 kartų sąmoningai balsavo už frakcijos kolegą L.Karalių, kai šis buvo išvykęs atostogauti į Azijos šalis.

Seimas jau yra pradėjęs apkaltos procesą A.Sacharukui ir jo frakcijos kolegai L.Karaliui. Su prašymu atsakyti, ar Seimo narių poelgiuose esama požymių, jog jie sulaužė priesaiką ir nusižengė Konstitucijai, kreiptasi į Konstitucinį Teismą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs