„Negaliu sutikti, kad viskas daroma slapta nuo visuomenės, politikų ir labai skubant. Pateikiu sprendimus, kurie akivaizdžiai įrodo, kad dėl termofikacinės elektrinės ir atliekų deginimo diskutuojama jau 8 metus, o sprendimai priimti nuosekliai, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais“, - teigė jis.
2002-aisiais taryboje buvo patvirtinta bendrovės „Klaipėdos energija“ akcininkų sutartis, kurioje pirmąkart užsimenama apie ketinimus statyti uostamiestyje termofikacinę elektrinę. 2009 m. gegužės 28 d. taryboje pritarta naujai AB „Klaipėdos energija“ akcininkų sutarčiai, kur vienas iš punktų kalba apie atliekų deginimą. Ten parašyta, kad projektas turi būti įgyvendintas iki 2013 metų.
2006 metų rugsėjo 28 dieną taryboje patvirtintas Klaipėdos LEZ detalusis planas, kurio specialiojo plano sprendiniuose numatyta pastatyti kogeneracinę elektrinę.
2006 kovo 29 dienos Klaipėdos miesto tarybos posėdyje priimtas sprendimas, kur rašoma: „...pritarti, kad AB „Klaipėdos energija“ įgyvendintų termofikacinės elektrinės, naudojančias degias municipalines atliekas, biokurą ir kitą vietinį kurą, projektą...“.
2009 vasario 27 d. miesto politikai pritarė sprendimui dėl Atliekų tvarkymo plano 2009-2018 metams. Ten viename iš punktų rašoma: „...mišrių komunalinių atliekų deginimas išgaunant energiją“.
2010 liepos 29 d. Tarybos nariai patvirtino sprendimą „Dėl pritarimo Klaipėdos strateginio plano įgyvendinimo ataskaitai“, kur rašoma: „...2009 06 16 gautas teigiamas sprendimas iš Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento dėl biokuro ir atliekų termofikacinės elektrinės statybos Klaipėdos LEZ...“ Ten dar rašoma, kad suteiktas leidimas šiai veiklai Klaipėdos LEZ.
Meras pažymėjo, jog tai kas šių metų vasarą dar buvo niekam neįdomu, kažkodėl įžiebė skandalą spalio mėnesį, kai tarybos posėdyje buvo pritarta jau minėto, 2006 metais patvirtinto, Klaipėdos LEZ detaliojo plano korekcijai. Statinio LEZ‘e aukštingumo pakeitimo klausimas buvo išpūstas iki „termofikacinės elektrinės statybos palaiminimo“.
„Gal kai kuriems tarybos nariams ar miesto gyventojams atrodo, kad termofikacinės elektrinės statybas sugalvojo Klaipėdos politikai. Noriu atkreipti Jūsų dėmesį, kokia yra valstybės politika šiuo klausimu“, - teigė meras R.Taraškevičius.
Štai ištrauka iš 2007 metų sausio 18 dienos LR Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos“: „...Iki 2020 metų pastatyti maždaug 400 megavatų bendros galios termofikacines elektrines Klaipėdoje, Šiauliuose ir kt. miestuose, ...savivaldybių renkamas komunalines atliekas panaudoti šilumai gaminti, jeigu tai naudinga ekonominiu ir ekologiniu požiūriu...“.
2007 spalio 31 d. Vyriausybės sprendimo „Dėl Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“, 108 punkte rašoma – „... panaudoti buitines atliekas energijai gauti...“.
2007 gruodžio 27 dieną patvirtintas planas Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimui, kur numatoma: „Pastatyti 25 MGW elektrinės galios ir 50 MGW šiluminės galios kogeneracinę elektrinę Klaipėdoje, panaudojant netinkamas perdirbti energetinę vertę turinčias komunalines ir kitas atliekas...“.
„Taigi šiame ir kituose mano minėtuose valstybės dokumentuose netgi nurodoma, kokios atliekos gali būti deginamos, ir dar ne mažiau teisės aktų reglamentuoja, kaip atliekas rūšiuoti. Tai mūsų valstybės dokumentai, kurių Klaipėdos politikai laikosi ir vykdo. Dauguma miesto politikų nuosekliai dirbo, balsavo už termofikacinės elektrinės sprendimus, ir tai logiška – jie atstovauja savo rinkėjų interesus: stengiasi, kad klaipėdiečiams būtų mažesni mokesčiai už šilumą ir atliekų tvarkymą, sukuriamos naujos darbo vietos“, - teigė R.Taraškevičius.
