Tai, kad paslauga kainuos pigiau, nulėmė Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas apmokestinti daugiabučių namų gyventojų atliekų išvežimą pagal buto plotą. Po to padaugėjo mokančių už atliekų išvežimą. Todėl surenkama daugiau mokesčių.
Nuo rugsėjo 20 dienos iki lapkričio vidurio su „Kauno švara“ sutartis dėl atliekų išvežimo pasirašė daugiau kaip 3000 individualių namų savininkų, iki šiol neturėję sutarčių. Tai atsitiko po to, kai individualių namų savininkai buvo paraginti sudaryti sutartis ir už atliekų išvežimą mokėti pigiau.
Siūlymą mažinti atliekų išvežimo kainą savivaldybės administracijai ir bendrovės „Kauno švara“ valdybai pateikė Kauno miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir energetikos komitetas. Tarybos nariams pritarus, nuspręsta nuo kitų metų sumažinti metinę atliekų susikaupimo normą. Taip miestiečiai, kurie moka už atliekų išvežimą pagal buto plotą, per metus sutaupys daugiau kaip pusę milijono litų.
Kaina sumažės nuo 0,25 iki 0,23 lito už kv. m. Didžiausia taikoma susikaupimo norma butams per metus (už 100 kv. metrų ploto ir didesnį butą) sumažės nuo 9 iki 8,30 kub. m.
„Pagerėjus mokesčių už atliekų išvežimą surinkimui, atsiranda galimybė miestiečiams atpiginti šią paslaugą. Paskaičiavome, kad per metus kauniečių kišenėse liks apie 650 tūkst. litų“, – teigė Miesto ūkio ir energetikos komiteto pirmininkas Gediminas Žukauskas.
Iki 2010 metų balandžio 1 dienos daugiabučių namų gyventojams sąskaitos už atliekų išvežimą buvo apskaičiuojamos vadovaujantis butuose deklaruotu gyventojų skaičiumi ir metine atliekų susikaupimo norma.
„Tačiau pastaraisiais metais buvo pastebėtos tendencijos, kai gyventojai išsiregistruoja iš butų ir pristato pažymas, kad bute niekas negyvena. Patikslinus informaciją pas elektros energijos, vandens tiekėjus, paaiškėjo, kad daugelyje butų, kuriuose nėra registruotų gyventojų, elektros energija ir vanduo vis tik naudojamas. Taip pat nemaža dalis gyventojų gyvenamąją vietą deklaruoja savivaldybėje ir taip apeina atliekų tvarkymo mokestį. Kadangi už atliekų tvarkymą gautos lėšos nepadengė atliekų tvarkymo išlaidų, reikėjo didinti atliekų tvarkymo įkainį arba ieškoti alternatyvos. Pasitelkus kitų Europos Sąjungos šalių patirtį, buvo nuspręsta atliekų susikaupimo normą susieti su butų naudingu plotu.
Nesudariusieji sutarčių moka brangiau
Susiejus atliekų susikaupimo normą su naudingu gyvenamuoju plotu pagerėjo mokesčio surinkimas, nes pradėjo mokėti visi atliekų turėtojai“, – sakė „Kauno švara“ generalinis direktorius Dalius Tumynas.
Nuo kitų metų metinė atliekų susikaupimo norma daugiabučių namų gyventojams bus 0,083 kub. m kvadratiniam metrui naudingo/bendro gyvenamojo ploto. Kaina sumažės nuo 0,25 iki 0,23 lito už kv. m. Didžiausia taikoma susikaupimo norma butams per metus (už 100 kv. metrų ploto ir didesnį butą) sumažės nuo 9 iki 8,30 kub. m.
Dauguma individualių namų savininkų, sudariusių sutartis su „Kauno švara“, moka pagal faktinį atliekų išvežimą ir toliau mokės pagal sutartį. Nesudarę sutarčių su „Kauno švara“ turi mokėti pagal atliekų susikaupimo normą, o tai kainuoja brangiau, todėl šie individualių namų savininkai šiemet buvo paraginti sudaryti sutartis.
Vieno ir dviejų butų (individualiems) namams (maksimalus apmokestinamas plotas 150 kv. metrų) didžiausia taikoma susikaupimo norma sumažės nuo 13,50 iki 12,45 kub. m.
