Žirmūnus administruojančios bendrovės „Šnipiškių ūkis“ vadovybė nutraukė sutartį su 9 metus šį mikrorajoną prižiūrėjusia bendrove „Švarus miestas“ dėl to, kad ši esą nepakankami gerai atliko savo darbą. Tačiau „Švaraus miesto“ direktorius Robertas Notkus teigė, kad iki šiol nei seniūnija, nei gyventojai jokių priekaištų nereiškė.
„Šnipiškių ūkis“ yra klientas, ir jo teisė rinktis. Tačiau gaila, kad sutartis, turėjusi galioti iki 2015 m., nutrūko. Manau, sprendimas išstumti mus iš Žirmūnų buvo daugiau politinis ir tam tikrų interesų turintis žingsnis“, – sakė jis. R.Notkus užsiminė, kad dėl nutrauktos sutarties bylinėjamasi teisme.
Atliekų išvežimą Žirmūnuose perėmusios bendrovės „Ecoservice“ atstovai sako, kad pasirūpinti konteineriais turėtų savivaldybė. Gyventojams nerimstant, tiek savivaldybė, tiek „Šnipiškių ūkis“ žada kuo greičiau išspręsti problemą atliekų vežėjams perskirstydama iš Aplinkos ministerijos gautus 300 antrinėms žaliavoms skirtus konteinerių komplektus.
„Ecoservice“ komercijos direktorė Daiva Skrupskelienė sakė, kad iš viso Vilniuje ši bendrovė turi 210 konteinerių, arba 70 komplektų, skirtų stiklo, plastiko ir popieriaus atliekoms. Dar tiek pat konteinerių šiai bendrovei prižiūrėti yra davusi Vilniaus savivaldybė. Anot D.Skrupskelienės, tai, kad Žirmūnams nepakanka konteinerių, yra ne jų, o savivaldybės problema. „Tai savivaldybės darbas. Mes ir taip investavome 1 mln. Lt konteineriams pirkti, ko nepadarė nė viena bendrovė“, – aiškino D.Skrupskelienė.
Žmonės jau pripratę rūšiuoti šiukšles, o staiga nebeliko kur, – sakė Žirmūnų seniūnė O.Suncovienė.Atliekų vežėjams ir valdininkams nesusitariant dėl konteinerių kenčia gyventojai. Žirmūnų seniūnė Ona Suncovienė pasakojo, kad maždaug prieš mėnesį „Šnipiškių ūkis“ pakeitė pagrindinį atliekų vežėją ir net neįspėjo seniūnijos. „Kai kur seniūnijos teritorijoje neliko ne tik antrinių žaliavų, bet ir buitinių atliekų konteinerių. Sulaukėme daugybės skambučių ir pasipiktinimų iš gyventojų“, – pasakojo O.Suncovienė.
„Žmonės jau pripratę rūšiuoti šiukšles, o staiga nebeliko kur. Vežėjai turi būti keičiami siekiant pagerinti paslaugų kokybę, tačiau kol kas taip nėra“, – sakė seniūnė. Anot jos, Žirmūnai – pirmasis mikrorajonas Vilniuje, kuriame įgyvendinta antrinių žaliavų rūšiavimo programa. Ji prasidėjo prie 4 metus. Per tą laiką Žirmūnuose pastatyta apie 260 antrinėms žaliavoms skirtų konteinerių komplektų. Šiuo metu pusės jų trūksta.
Nepasidalija konteinerių
Savivaldybė iš Aplinkos ministerijos yra gavusi 300 konteinerių komplektų, kuriuos paskirstė pagal panaudos sutartį visiems 7 miestą aptarnaujantiems vežėjams. Būtent šių konteinerių perskirstymu savivaldybė ketina išspręsti Žirmūnų problemą.
„Trečiadienį rengiame susitikimą su visais vežėjais, kuriame, manau, pavyks rasti kompromisą ir perskirstyti konteinerius“, – aiškino savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus Atliekų tvarkymo administravimo poskyrio vedėjas Rimantas Kertinauskas.
Tačiau atliekų vežėjai konteineriais dalytis neskuba. „Švaraus miesto“ direktorius R.Notkus pasakojo, kad jų bendrovė buvo sulaukusi prašymo parduoti konteinerius bendrovei „Ecoservice“, tačiau nesutiko. „Geriau jau iš Žirmūnų paimtus konteinerius tankiau išdėliosime kitose savo prižiūrimose teritorijose“, – sakė R.Notkus.
Tai, kad „Ecoservice“ sunkiai sekasi gauti trūkstamų konteinerių, patvirtino ir „Šnipiškių ūkio“ sanitarijos meistras Juozas Svetlavičius. „Ne kartą rašėme prašymus „Ecoservice“, bet jie sako, kad neturi tiek daug antrinių žaliavų konteinerių, kiek turėjo „Švarus miestas“, – sakė jis.
Vargas dėl benamių
Anot „Švaraus miesto“ direktoriaus R.Notkaus, Vilniuje yra susidariusi tokia situacija, kad viena sistema ėda kitą. Kadangi Vyriausybė kadaise nusprendė remti atliekų perdirbėjus ne už tai, kiek jie turi konteinerių ar vietų, o pagal surenkamą žaliavų kiekį, vieni verslininkai ėmė specializuotis konteinerių srityje, kiti – surinkimo punktuose. „Deja, asocialūs asmenys išardo, apverčia ar sugadina konteinerius, išsirenka reikalingas atliekas ir neša į supirktuves. Dėl to kenčia konteineriai, kurie priklausomai nuo talpos kainuoja 1,5–2 tūkst. Lt. Jų niekas mums nekompensuoja. Sugadintus konteinerius tenka utilizuoti ir už savo lėšas pirkti naujus“, – sakė R.Notkus.
Atliekų vežėjus kamuoja ir kita bėda: sunku rasti vietą, kur statyti konteinerius. Vietą, kur juos statyti, parenka vežėjas, seniūnija ir gyventojų atstovai. „Vietą rasti nelengva, nes reikia išlaikyti privalomus atstumus nuo vaikų žaidimų aikštelių, namų langų, durų ir t. t.“, – sakė R.Kertinauskas.
Anot „Šnipiškių ūkio“ direktoriaus Juozo Šiaudinio, buitinių atliekų ir antrinių žaliavų rūšiavimo konteineriams stovint skirtingose vietose, susidaro keli šiukšlių židiniai. Jo teigimu, bandoma kalbėti su seniūnijomis ir derinti su naujais atliekų vežėjais, kad konteineriai stovėtų vienoje vietoje.
Stringa ryšiai su Kinija
Krizė palietė ir atliekų perdirbėjus. „Lietuvoje surinktos ir perskirstytos kai kurios atliekos parduodamos Vakarų šalims, o iš ten keliauja į Kiniją. Tačiau keletas Kinijos bendrovių jau bankrutavo. Dėl to stringa atliekų pardavimas, jas tenka kaupti sandėliuose. Tačiau tai gali daryti tik labai stiprios bendrovės“, – sakė R.Kertinauskas.
