„Jonavos rajono savivaldybės taryba 2017 metų pradžioje pasitvirtino atliekų tvarkymo įmokas, kurios turi būti renkamos pagal naujai įvestą dvinarę sistemą, ir dėl to vienu ypu sodininkų bendrijų nariams komunalinių atliekų tvarkymo kaštai padidėjo keturis ir daugiau kartų“, – 15min išdėstė R.Šeštakauskas.
Nemokus gyventojas – bendrijos rūpestis
Pašnekovo žodžiais tariant, visų su atliekų tvarkymu susijusių įmokų administravimo naštą ir kaštus valdininkai perkėlė sodininkų bendrijoms. Jis pabrėžė, kad atliekų tvarkymo kainos didžiausią dalį sudaro administraciniai kaštai, o ne mokestis už suteiktą paslaugą.
„Savivaldybės įmonei „Jonavos paslaugos“ visai nesvarbu, ar apmokestintas bendrijos teritorijoje esantis privatus nekilnojamo turto objektas išvis turi savininką, ar savininkas mokus, ar savininkas yra bendrijos narys, nes sąskaita siunčiama ir skola priteisinėjama ne iš galimai neegzistuojančio savininko, bet iš bendrijos, kuri arba sumokės iš sąžiningų savo narių lėšų, arba bus priversta bankrutuoti“, – problemą išdėstė R.Šeštakauskas.
Pasak jo, dalis gyventojų naujai tvarkai pasipriešino ir nesutiko apmokėti sąskaitų, susijusių ne su faktiškai išvežtomis atliekomis, bet turto vienetais. Šiuo metu dalis sodininkų bendrijų yra paduotos į teismą priverstiniam skolų išieškojimui.
Jonavos rajono atveju, mokestinė atsakomybė užgulė ne privataus, paslaugomis besinaudojančio asmens, o bendrijos pečius.
15min pašnekovas paaiškino, kad toks modelis taikomas ir kituose rajonuose, tačiau Jonavos rajono atveju, mokestinė atsakomybė užgulė ne privataus, paslaugomis besinaudojančio asmens, o bendrijos pečius.
Kivirčą lėmė įstatymo spraga
„Sodininkų bendrijos visais įmanomais būdais bandė ir bando ginti savo interesus – nesutinka savo kaštais vykdyti atliekų tvarkymo mokesčio administravimo, dėl susiklosčiusios padėties kreipėsi į vartotojų teises, Seimo kontrolierių ir kitas institucijas, ir iš visų gavo atsakymus, kad savivaldybės taikoma apmokestinimo ir rinkliavos surinkimo tvarka yra ydinga ir turėtų būti keičiama. Sodininkų prašymu Atliekų tvarkymo įstatymas buvo pakoreguotas eliminuojant galimybę esamam piktnaudžiavimui“, – dėstė sodininkus vienijančios organizacijos vadovas.
„<...> atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti“, – buvo rašoma Atliekų tvarkymo įstatyme.
2018 metų pabaigoje įstatymas pakeistas, dabar jame teigiama, kad „atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti.“
Išaugo paslaugos kaina
15min kalbinta Jonavos rajone esančios sodininkų bendrijos „Žilvitis“ pirmininkė Lionė Armonienė teigė, kad pasikeitus tvarkai, gerokai išaugo kaina. Pavyzdžiui, 2017 metų birželį reikėjo mokėti 13 eurų, o vos po metų – 56 eurus. Pasak jos, valdininkai pasinaudojo įstatymo spraga.
Neatsisako mokėti už atliekų tvarkymą, tačiau siekia, kad mokestis būtų skaičiuojamas už išvežtą šiukšlių kiekį ir taikomas nekilnojamo turto savininkui.
Sodininkų bendrijos pirmininkė pabrėžė, kad neatsisako mokėti už atliekų tvarkymą, tačiau siekia, kad mokestis būtų skaičiuojamas už išvežtą šiukšlių kiekį ir taikomas nekilnojamo turto savininkui. Anot jos, paaiškėjo, kad kito atliekų tvarkytojo Jonavos rajone nėra, taigi gyventojai net neturi iš ko pasirinkti. 15min L.Armonienė atskleidė, kad dalis sodininkų savo interesus gina teismuose.
Dar labiau kaina šoktelėjo Jonavos rajono sodininkų bendrijoje Inkaras-2. Jai atstovaujantis Dovydas Pasvenskas teigė, kad anksčiau už atliekų tvarkymą mokėdavo 20–30 eurų, pasikeitus tvarkai, kas mėnesį sodininkams tenka pakloti apie 200 eurų. Žiemą, kai sodininkai bendrijoje negyvena, o „Jonavos paslaugos“ pasiima konteinerius, už pastoviąją mokesčio dalį „inkariečiams“ tenka pakloti apie 150 eurų.
Su nauja tvarka nesutinkantys sodininkai įsisuko į nesibaigiančių teismų maratoną. „Jonavos paslaugos“, nesulaukusios įmokų, savo ruožtu taip pat kreipėsi dėl skolų išieškojimo.
15min kalbintas Steponas Bružas atskleidė, kad jo atstovaujamos bendrijos „Girininkas“ atvejis taip pat turėjo būti nagrinėjamas Kauno apygardos teisme, tačiau teisėjas Gintaras Čekanauskas pakliuvo į korupcijos skandalą, taigi posėdį teko atidėti.
Atitinka galiojusius įstatymus
Jonavos rajono savivaldybės Aplinkos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rasa Raicevičienė paaiškino, kad, paisant Vyriausybės patvirtintų teisės aktų reikalavimų, 2017 sausį pradėta taikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir surinkimo dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios įmokos dedamųjų. 15min pašnekovė patvirtino, kad įmokų skaičiavimo ir surinkimo taisyklės atitinka tuo metu galiojusius įstatymus.
„Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės principus, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu savivaldybėms laiduotą savarankišką komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimo, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimo, sąvartynų įrengimo ir eksploatavimo funkciją bei įgyvendindama LR atliekų tvarkymo įstatyme savivaldybėms nustatytas konkrečias komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas bei reikalavimus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio l dalies nuostata, numatančia atstovavimo atliekų turėtojams pagrindo nustatymo galimybę, savivaldybė nustatė, kad sodininkų bendrijos atliekų turėtojams, sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, atstovauja sodininkų bendrija“, – paklausta, kodėl mokestinė atsakomybė perkelta ant bendrijų pečių, teigė ji.
„Komunalinių atliekų tvarkymo sutartys su sodininkų bendrijomis buvo sudarytos dar iki dvinarės įmokos įvedimo savivaldybėje ir šiandien šios sutartys yra galiojančios, sodininkų bendrija (juridinis asmuo) mokėjo už sodininkų bendrijoje bendro naudojimo (kolektyviniame) konteineryje pačių sodininkų sukauptas komunalines atliekas.
Priimant ši sprendimą, buvo įvertinti galiojantys teisės aktai bei atsižvelgta į vietos sąlygas ir aplinkybes, kurios suponuoja tai, jog šiuo metu gana sudėtinga ir neekonomiška, gyventojams nenaudinga dvinarę įmoką taikyti atskiriems sodininkų bendrijoje nekilnojamąjį turtą turintiems asmenims (bendrijos nariams ir nariais nesantiems asmenims), nes esama infrastruktūra nėra pritaikyta siauriems ir prastos būklės sodų keliams, keliai su technika yra gadinami, kartu šios įmokos apskaičiavimo, paslaugos administravimo būdas sudaro galimybę administruoti šią įmoką nedideliais kaštais, gana tiksliai prognozuoti pajamas, o kartu ir efektyviau organizuoti patį atliekų tvarkymą, užtikrinant tikslią įmokos apskaitą, efektyvią kontrolę, skolų administravimą, sudarant palankesnes sąlygas sodų bendrijų atliekų turėtojams mokėti mažesnį komunalinių atliekų tvarkymo mokestį“, – 15min teigė R.Raicevičienė.
Kainos pokytį lėmė išvežtų atliekų kiekis
Pašnekovės teigimu, atliekų tvarkymas brangtų, jeigu mokestį tektų skaičiuoti kiekvienam nekilnojamo turto objekto savininkui. Taip pat ji paaiškino, kad pastoviąją mokesčio dalį turi mokėti kiekvienas gyventojas, o kintamoji dalis priklauso nuo išvežto atliekų kiekio.
R.Raicevičienė atkreipė dėmesį, kad kainos augimas tiesiogiai siejasi su išvežtų atliekų kiekiu.
R.Raicevičienė atkreipė dėmesį, kad kainos augimas tiesiogiai siejasi su išvežtų atliekų kiekiu. Pavyzdžiui, vienoje iš sodų bendrijų, iki priimant naują tvarką, per mėnesį buvo išvežama 9,9 kubinio metro atliekų, po pasikeitimų – 20,90 kubinio metro.
„Komunalinių atliekų tvarkymo tvarka, galiojanti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje negali nulemti sodininkų bendrijų nykimo. Reikėtų nepamiršti sodininkų bendrijos sampratos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 3 str. l d. <...> Bendro naudojimo komunalinių atliekų surinkimo konteineriai, pastatyti sodininkų bendrijos teritorijoje, yra bendro naudojimo objektai, kuriais naudojasi bendrijos teritorijoje esantys komunalinių atliekų turėtojai, todėl bendrija turi vykdyti šių objektų priežiūrą.
Pažymėtina, kad Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje yra registruotos 43 sodininkų bendrijos ir tik maža dalis (5 proc.) bendrijų reiškia nepasitenkinimą įvesta sistema, todėl teigti, kad atliekų tvarkymo sistema gali daryti įtaką sodininkų bendrijoms nykti, yra tik nepagrįsta prielaida“, – paklausta, kaip vertina teiginį, kad pokyčiai atliekų tvarkymo sistemoje lemia bendrijų nykimą, sakė savivaldybės atstovė.
Dėl pataisų kreipėsi į ministeriją
R.Raicevičienė paaiškino, kad įsigaliojus įstatymo pataisai, iki 2020 metų sausio 1 dienos bus sudarytos naujos sutartys su nekilnojamo turto objektais. 15min pašnekovė atskleidė, kad savivaldybė kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama paaiškinti naujojo reglamentavimo taikymą.
„Savivaldybės nuomone, nuo 2017-01-01 įsigaliojusi tvarka pasiteisino, o patvirtinta tvarka koreguojama pagal sparčiai besikeičiančius aukštesnės galios teisės aktus. Šiandien įgyvendinama tvarka įgavo pagreitį. Buvo atlikta nemažai darbų, siekiant, kad sistema veiktų sklandžiai ir efektyviai. Kiekviena naujai patvirtinta ir įvesta tvarka reikalauja nuolatinių korekcijų tol, kol jos įgyvendinimas įsivažiuoja. Šiandien sistema veikia, tačiau esame saistomi teisės aktų pasikeitimų, kurie nori nenori nuolat verčia keisti, koreguoti priimtą tvarką ir kartais tenka prie to prisitaikyti. Bet kokiu atveju, savivaldybės teritorijoje įvesta tvarka, kiek tai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, yra naudinga savivaldybės gyventojams“, – teigė ji.
