Laikantis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos susitarimų, daugelis šalies savivaldybių įsteigė regioninius atliekų tvarkymo centrus (RATC) ir pradėjo naujos europietiškos atliekų tvarkymo sistemos kūrimą – pagal ES memorandumo įsipareigojimus su Europos Sąjungos fondų finansine parama uždarė ir sutvarkė senuosius sąvartynus, pastatė naujus, organizavo pažangesnę atliekų surinkimo tvarką.
Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija (LKATA), kurios daugumą sudaro privataus kapitalo bendrovės, apskundė savivaldybes Konkurencijos tarybai. LKATA manymu, savivaldybės turėjo skelbti konkursą atliekų sąvartynų operavimui ir sistemos paslaugų administravimui, o ne perduoti šias funkcijas RATC‘ams.
Konkurencijos taryba savo sprendimu palaikė LKATA. Savivaldybės ir RATC‘ai šį Konkurencijos tarybos sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam, o vėliau ir Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui. Pastarojo išplėstinė penkių teisėjų kolegija suabejojo, ar Atliekų tvarkymo įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą.
„Vyriausiojo administracinio teismo kreipimasis į Konstitucinį Teismą rodo, kad būtina įvertinti visą atliekų tvarkymo sistemą, kaip ji reglamentuota Europos Sąjungos ir mūsų šalies teisės aktais. Taip pat reikia įvertinti ir Europos Sąjungos finansinių memorandumų turinį, kuriais remiantis Lietuva sukūrė dabartinę atliekų tvarkymo sistemą“, – sakė Viginijus Kaupas, savivaldybių pusę šioje byloje palaikęs advokatas.
V.Kaupo teigimu, šį sprendimą galima laikyti savivaldybių laimėjimu, nes oponentai, kurie siekė pakeisti atliekų sistemos ir, ypač, sąvartynų operavimo tvarką, kad RATC‘ai negalėtų užsiimti šia veikla, teisme nieko nelaimėjo.
Šiame teisiniame ginče sprendimo laukia Klaipėdos, Šiaulių, Palangos, Neringos miestų, Mažeikių, Plungės, Rietavo, Radviliškio, Šiaulių rajono, Pakruojo, Joniškio, Kelmės, Telšių, Klaipėdos rajono, Kretingos, Skuodo, Šilutės, Akmenės, rajonų savivaldybės ir šių savivaldybių įsteigti RATC‘ai.
„Tai, kad 18 šiame teisme dalyvaujančių savivaldybių elgėsi vienodai, nėra sutapimas. Tai įrodymas, kad Lietuvos savivaldybės vienodai suprato Atliekų tvarkymo įstatymą ir juo vadovavosi. Dabar klausimas yra ne tai, ar savivaldybės pasielgė teisingai, o ar pats įstatymas neprieštarauja Konstitucijai“, – sakė Gražina Eimantaitė, Klaipėdos miesto savivaldybės Teisės skyriaus vedėja.
LVAT nutartimi, bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės, tačiau sustabdytas iki Konstitucinio Teismo sprendimo.
