Aplinkos ministerijoje veikianti darbo grupė jau pateikė rekomendacijas, kad iki kitų metų liepos mėnesio turėtų būti įkurta nauja institucija, kuriai taps pavaldūs visi Lietuvos RAAD. Iki šiol RAAD direktoriai buvo atsakingi tiesiogiai aplinkos ministrui.
Neskaidri sistema
Vieni kitiems išrašydavo dokumentus. Taip veikė prekybos pažymomis sistema, – sakė A.Petkus.
Vienas iš Aplinkos ministerijos vadovų galvos skausmų yra elektronikos atliekų tvarkymas. „Įstatymai įpareigoja elektronikos įrenginių gamintojus ar importuotojus 45 proc. nuo parduoto produkcijos kiekio susitvarkyti. Iki šių metų įstatymai buvo sudėlioti taip, kad buvo galimybė realiai netvarkyti atliekų. Vieni kitiems išrašydavo dokumentus. Taip veikė prekybos pažymomis sistema“, – atvirai pripažino viceministras.
A.Petkus teigė, jog šių procesų kontroliuoti buvo beveik neįmanoma: „Gamintojai turėjo pareigą sutvarkyti atliekas ir galėjo iš bet kokio atliekų tvarkytojo nusipirkti pažymą, kad tai padarė. Aiškiai matėsi, kad nėra galimybės tai kontroliuoti. Tvarkytojai galėjo nurodyti didesnius kiekius atliekų, negu jie realiai sutvarkė“.
 |
| Almantas Petkus |
Pasak jo, šiuo metu vyksta keletas vidinių tyrimų dėl pavojingų atliekų utilizavimo. „Atliekų tvarkymo įmones mes galime tikrinti per mūsų RAAD, jei jų ūkinė veikla kenkia aplinkai. Dėl gamintojų ir importuotojų organizacijų mes esame pradėję ir keletą vidinių patikrinimų. Matome, kad problemų yra. Pavyzdžiui, išduodant ankstesnes licencijas“, – nurodė A.Petkus.
Aplinkosaugininkai nemato
Atliekos buvo nesukaupiamos, neperdirbamos, tiesiog surašomi tam tikri kiekiai ir jie parduodami, – teigia M.Varaška.
Šiuo metu tiek Aplinkos ministerijoje, tiek Generalinėje prokuratūroje tiriama Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) veikla. Konkuruojančios Elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų ir akumuliatorių gamintojų ir importuotojų asociacija (EEPA) vadovas Mantas Varaška stebisi, kaip skirtingai elektronikos atliekų tvarkymą supranta Vilniaus RAAD ir teisėsaugos institucijų pareigūnai.
„Prokuratūra ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras sukaupė daug duomenų, kad atliekos buvo netvarkomos, o pažymos buvo tiesiog piešiamos. Atliekos buvo nesukaupiamos, neperdirbamos, tiesiog surašomi tam tikri kiekiai ir jie parduodami. Kaip tokių dalykų gali nematyti RAAD? Kaip inspektoriai nenustato tokių pažeidimų, kuriuos jau fiksuoja policijos operatyviniai darbuotojai?“, – klausė M.Varaška.
Plačiau apie elektronikos atliekų tvarkymo užkulisius ir šios istorijos dalyvių komentarus galite rasti 15min.lt straipsnyje „Verslas lietuviškai: sekasi tam, kuris turi tvirtesnį valdžios užnugarį“.
Fiktyvus eksportas
Pamiškėse išverčiamas pavojingas atliekas ar fiktyvių tvarkymo pažymų išdavimą šiuo metu ima keisti tik dokumentuose egzistuojantys vilkikai ir traukinių vagonai, kuriais iš Lietuvos turėtų būti išvežamos atliekos.
„Po dvejų metų Lietuvai reikės tvarkyti ne 40, o 55 proc. elektronikos atliekų. Tai bus bendras galvos skausmas. Jeigu anksčiau didžiausi klausimai buvo, ar atliekos apskritai sutvarkomos, tai dabar didžiausias klausimas, ar atliekos eksportuojamos. Vis daugiau perdirbėjų renkasi eksporto paslaugą. Mes neturim jokių garantijų, ar atliekos išvežamos. Nemažai eksporto eina į tas šalis, kurios yra Europos Sąjungos naujokės. Klausimas, ar ten esantys perdirbėjai tikrai yra sąžiningi ir neina į abejotinus sandorius“, – svarstė M.Varaška.
 |
| Mantas Varaška |
Aplinkos ministerijai buvo pateiktas siūlymas, kad visos organizacijos galėtų stebėti eksporto procedūras atliekų išvežimo metu, tačiau tokia tvarka iki šiol nepriimta.
Stebuklingas verslas
„Mes kiekvienais metais paskirstome apie 8 mln. litų atliekų tvarkytojams. Žinome, kaip dirba didžiausios Lietuvos atliekų tvarkymo įmonės, išskyrus vieną – „Atliekų tvarkymo centrą“. Jie sugeba sutvarkyti atliekas 20 proc. pigiau nei mes ir turi 36 proc. pelno maržą. Verslo įmonių įsitikinimu, tokia pelno marža nereali šiandieninėje situacijoje“, – dėsti EEPA vadovas.
Pasak jo, matant tokius fantastiškus skaičius kyla įtarimas, kad realiai atliekos nėra tvarkomos, o verslininkams išduodamas fiktyvios pažymos, jog privalomi elektronikos atliekų kiekiai sutvarkyti. Verslininkai gali net nežinoti, jog yra apgaudinėjami, tačiau nustačius pažeidimus, jiems įstatymo numatytus kiekus vis tiek tektų sutvarkyti, o sumokėti pinigai taptų nuostoliu.
„Mes keliame klausimą, kodėl šis tvarkytojas nepriima mūsų atliekų? Ne kartą teikėme jiems tokius pasiūlymus. Mes jiems galim pasiūlyti 5 tūkst. tonų atliekų per metus. Negavome nei vieno atsakymo. Kodėl? Gal todėl, kad mes norėtume pamatyti, kaip iš tiesų tvarkomos atliekos šioje įmonėje“, – piktinosi M.Varaška.
Kurs naują instituciją
Iki kitų metų liepos 1 d. turi būti sukurta nauja institucija – Valstybinė aplinkos kontrolės tarnyba. Ji kontroliuos regioninius aplinkos apsaugos departamentus.
Paklaustas, kodėl Aplinkos ministerija nesiima kontroliuoti tokių įmonių veiklos, viceministras A.Petkus patikino, jog tyrimus yra pradėjusios teisėsaugos institucijos: „Kontroliuoti sunku. Ypač kai veikia aštuoni regioniniai aplinkos apsaugos departamentai. Matome, kad net tą patį teisės aktą skirtinguose regionuose traktuoja skirtingai. Dėl to buvo net teisminių ginčų“.
A.Petkus prisiminė, kad praėjusios kadencijos Saulėlydžio komisija, kuri veikė prie Vyriausybės, buvo nustačiusi su Aplinkos ministerijos kontroliuojančiomis institucijomis susijusius trūkumus. Buvo kalbama apie dubliuojamas funkcijas tarp RAAD ir Aplinkos apsaugos agentūros. Tačiau iš tuometinės Aplinkos ministerijos į komisiją buvo nesiųstas atsakymas, kad sistema veikia gerai.
Pasikeitus ministerijos vadovybei pasikeitė ir politikų pozicija. „Man teko dalyvauti pirmajame naujai pradėjusios veikti komisijos posėdyje. Mes turime kitą nuomonę. Manome, kad nėra taip gerai, kaip buvo bandoma prieš tai sakyti. Atlikom neeilinį auditą. Ministro įsakymu buvo sudaryta darbo grupė, kuri vykdys reformą. Iki kitų metų liepos 1 d. turi būti sukurta nauja institucija. Tai bus Valstybinė aplinkos kontrolės tarnyba. Ji kontroliuos visus Lietuvoje veikiančius RAAD“, – dėstė viceministras.
 |
| Aplinkos apsauga |
Dabar Aplinkos apsaugos agentūrai priskirta metodinio vadovavimo funkcija, tačiau jos nurodymai nėra privalomi. Siūloma Aplinkos apsaugos agentūros kontrolės ir priežiūros funkcijas perkelti į Valstybinės aplinkos kontrolės tarnybą. Taip būtų perkelti 25 etatai. RAAD būtų tiesiogiai pavaldūs Valstybinei aplinkos kontrolės tarnybai.
Neatmetama galimybė, kad reformos metu iš postų turės trauktis teisėsaugos institucijų tiriamų pažeidimų nepastebėję RAAD pareigūnai. „Darant reformą yra labai geras būdas atsijoti, kuriems pareigūnams pakanka kompetencijos dirbti toliau, o su kuriais reikia atsisveikinti“, – sakė A.Petkus.
