Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, šiemet darbo užmokesčių fondams papildomai skirti 41,5 mln. eurų, atlygis vidutiniškai turėtų didėti 15 proc.
Visgi esą sulaukiama medikų skundų, kad kai kurios įstaigos pinigus naudoja ne medikų algoms, bet, pavyzdžiui, brangiems pirkiniams.
„Kiek realiai didės atlyginimai, priklauso ne tik nuo papildomo finansavimo, bet ir nuo pačių gydymo įstaigų administracijų ūkiškumo. Tad asmeniškai kviečiu gydymo įstaigų vadovus bei savivaldybių administracijų, kurios yra daugelio mūsų šalies gydymo įstaigų steigėjos, vadovus elgtis socialiai atsakingai – tikslingai naudoti ir papildomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas medikų darbo užmokesčiui didinti“, – išplatintame pranešime teigė ministras Aurelijus Veryga.
Gydymo įstaigos nėra vien tik atlyginimų išmokėjimo vieta.
Pinigų judėjimą stebės patys
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas patvirtina atlygio didinimo gydymo įstaigose problemą. Jo teigimu, kai kurie vadovai medikams skirtas lėšas, gautas už padidintas sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas, sugalvoja padalinti ir kitiems darbuotojams. Pavyzdžiui, buhalterių darbo užmokesčiui pakelti.
Anot profsąjungos vadovo, tokie veiksmai sveikintini, bet turi būti daromi iš vidinio rezervo.
„Visi šitą žino, sistemą puikiausiai supranta, bet, matyt, kai kur nori pagudrauti“, – teigia L.Labanauskas.
Kartu jis tvirtina, kad siekiant išvengti nuostolių, nuo spalio mėnesio gydytojų atstovai patys imsis pinigų srauto kontrolės.
„Yra ta problema. Ją bandome spręsti, sprendėm ir per praėjusį pakėlimą. Norime gauti duomenis iš Ligonių kasų, kadangi kasos persirašo sutartis su gydymo įstaigomis, nes pinigų suma pasikeičia, kiek papildomai ateis pinigų į gydymo įstaigą už rugsėjo mėnesį.
Tuomet šią informaciją išplatiname mūsų koordinatoriams vietose ir jie oficialiai gali eiti į gydymo įstaigos buhalteriją ar ekonomikos skyrių ir pasakyti – gali ateiti tokia suma, būkite malonus, parodykite, kiek jūs žadate tą sumą panaudoti mūsų atlyginimų kėlimui. To slėpti nėra galima“, – sako Gydytojų sąjungos prezidentas.
Anot L.Labanausko, šiuo metu nusižengimų Lietuvos mastu nėra daug. Jo teigimu, ši jau nebe pirmą kartą taikoma sistema, matyt, suveikė kaip prevencija.
„2008 metais buvo medikų atlygių kėlimai ir, sakykime, ne visai susigaudėme, tuomet buvome žalesni, šiek tiek pinigų praradome, jie nebuvo atiduoti žmonėms. Ieškojome priežasčių, kodėl nesusekėme to. Priežastis radome ir dabar stengiamės dirbti atidžiau“, – teigia jis.
-
Medikams nuo rugsėjo algos vidutiniškai turėtų didėti apie 15 proc., žada A.Veryga
-
Keičiasi gydymo įstaigų vadovų algos: turėtų didėti, bet priedai nurėžti perpus
-
Pirmą kartą Lietuvoje suskaičiuota rūkymo žala valstybei: per metus kainuoja apie 1 mlrd. eurų
-
Darbo inspekcija nubaudė siūlomo atlyginimo skelbime nenurodžiusį darbdavį
Dalį lėšų skirti kitur esą leidžia susitarimas
Visgi kiek kitaip situaciją mato Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas Darius Steponkus. Jo teigimu, ne visa suma, kuri yra paskirta, privalo būti naudojama darbo užmokesčiui. Jo teigimu, medikų atlyginimams galima nukreipti 85 proc., o likusius 15 proc. – kitoms reikmėms.
„Gydymo įstaigos nėra vien tik atlyginimų išmokėjimo vieta. Reikia gydyti pacientus, reikia juos maitinti, pirkti vaistus, įrangą, aplinkos kūrimas irgi neišeina savaime. Tam reikia papildomų investicijų. (...) Yra griežtai apibrėžta: 85 proc. iš skirtos sumos – darbuotojų užmokesčiui, 15 proc. – infrastruktūrai palaikyti“, – tikina Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius.
„Kartais žmonės gali matyti dvi sumas ir galvoti, kodėl man nepaskirta 100 eurų, o tik 85. Tai ir būtų atsakymas“, – prideda jis.
Jis taip pat pabrėžia, kad mažesnių gydymo įstaigų darbuotojams atlyginimai gali kilti dar mažiau – jeigu nėra suteikiamas suplanuotų sveikatos paslaugų skaičius, už kurias būtų skirtos lėšos iš Ligonių kasų.
„Jų paslaugų apimtys ne visą laiką būna tokios, kad įmanoma būtų tą skirtą sumą ir uždirbti. Nesuteikus paslaugų dėl pacientų srautų sumažėjimo, daktarų trūkumo, įstaiga pinigų negaus, net jei teoriškai paskirti. Neteisingai įvertinus iš anksto, metų gale įstaiga gali patirti ženklių finansinių sukrėtimų“, – prideda D.Steponkus.
Ministerija: nėra tokių proporcijų
Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, teiginiai, kad tik dalis lėšų turi būti skirtos medikų atlyginimams, tėra interpretacija. Anot ministro patarėjos Linos Bušinskaitės-Šriubėnės, susitarime nėra jokios 85–15 proporcijos.
„Lėšas gydymo įstaiga turėtų naudoti taip, kaip rekomenduojama, ir taip, kaip numatyta kolektyviniame derybų susitarime bei šakos kolektyvinėje sutartyje – atlyginimams kelti ir su tuo susijusiems mokesčiams sumokėti. Taigi pinigai turi būti visi naudojami medikų algoms didinti, nes jie tam ir skirti. Jei nebus taip daroma, ieškosime būdų, kaip užtikrinti, kad nebūtų tokių interpretacijų“, – sako patarėja.
