„Nepaisant to, jog Vyriausybės programa lieka tokia pati, netgi jeigu bus kažkokios korekcijos, tokia Vyriausybė, ši valdančioji koalicija, bent jau socialdemokratų požiūriu, prarado pasitikėjimo kreditą. Jis buvo suteiktas, dabar yra prarastas, ir aš nematau kitos galimybės kaip tik ateinančių 2020 metų Seimo rinkimų metu išsiaiškinti, kas čia yra teisus“, – 15min komentavo jis.
Pasigenda darbų
Į ministrus siūlomiems asmenims politikas teigė nereikšiantis nei priekaištų, nei liaupsių – esą dėl pokyčių nesikeis Vyriausybės „ydinga praktika“ neįgyvendinti pažadų.
„Ta praktika tikrai įsigalėjusi – užrašyti viena, o daryti visiškai kita. Galėčiau lenkti pirštus pradedant nuo plynų miškų kirtimų, kuriuos Vyriausybės rinkiminėse programose siekta arba žadėta siekti uždrausti, ypač saugomose teritorijose, apie teisingą mokesčių sistemą ir gyvulių ūkio sutvarkymą.
Mes tikrai nematom jokios galimybės palaikyti tiek Vyriausybės programą, tiek Vyriausybę.
Apmaudžiausia, kad tai nesikeis ir Vyriausybė likusius metus ant tų pačių bėgių ir nuriedės. Taip kad mes tikrai nematom jokios galimybės palaikyti tiek Vyriausybės programą, tiek Vyriausybę“, – nurodė G.Paluckas.
Nors valdančioji koalicija buvo suderėjusi krašto apsaugos ministro portfelį patikėti „tvarkiečiams“, prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė palaikymą „valstiečių“ deleguotam ministrui Raimundui Karobliui ir šis, rodos, tęs darbą.
Daugiau nei įprasta klausimų prezidentas teigė turįs socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui bei sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai, bet jie, jei Seimas patvirtins, taip pat pareigas eis toliau.
Anksčiau G.Nausėda sakė neišgirdęs įtikinančio valdančiųjų atsakymo, kodėl susisiekimo ministras R.Masiulis, kuris „gerai dirba“, darbo tęsti negali, bet į jo vietą patvirtino Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos deleguotą atstovą.
Kaip G.Paluckas vertina šią situaciją?
Prezidento perspėjimai
„Galbūt daugelis įsivaizduoja, kad prezidentas savo prezidentavimą turi pradėti nuo akibrokšto ir nuo daužymo kumščiu į stalą. Prezidentas, šiuo atveju, veikia kaip labai aiškus moralinis indikatorius akcentuodamas problemas ir trūkumus.
Čia mano galva daugiau yra labai diplomatiškas ir subtilus perspėjimas valdančiajai koalicijai, jeigu toliau gilinsim takoskyrą ir aš čia pradėsiu mėtyti ministrus, tai iššauks dar vieną ir dar gilesnę politinę krizę, galbūt priešlaikinius rinkimus. To niekam, panašu, nereikia per likusius 12 mėnesių.
Tuo tarpu nuolaidos Vyriausybei ir valdančiajai koalicijai dėl vieno ar kito ministro yra mėginimas stabilizuoti politinę situaciją šalyje, nes pastaruosius tris mėnesius mes nieko kito nematom kaip tik postų dalybas ir visiškai sustojusius darbus“, – pasvarstė LSDP vedlys.
Panašu, atnaujintoje Vyriausybėje turėsime moterį – į vidaus reikalų ministres siūlomas LLRA-KŠS frakcijos Seime seniūnė Rita Tamašunienė.
„Šitoje Vyriausybėje moteris yra tokia rūšis, kad pamačius vieną visi sako wow, – su šypsena išdėstė G.Paluckas. – Vakarų demokratijose, ar labiau parlamentarizmo tradicijas išvysčiusiose valstybėse, moterų skaičius valdančiuosiuose postuose yra tikrai gerokai didesnis. Čia, aš manau, daugiau išimtis iš taisyklės – pasitaikė taip. Paties bendro lyčių lygybės principo nesilaikymo tai niekaip nekeičia ir tam įtakos nedaro.“
Baiminasi dangstymo
Liberalų sąjūdžio atstovė V.Čmilytė-Nielsen sveikino Vyriausybę su sprendimu pakviesti į ją moterį, tačiau reiškė viltį, kad tai nebūtų lyg figos lapelis norint pridengti „apverktiną situaciją“.
„Aš asmeniškai manau, kad tai yra labai pozityvu, bet labai norėtųsi, kad tai netaptų figos lapeliu siekiant pridengti vis tiek apverktiną situaciją. Žinoma – geriau nei buvo, puiku, kad rasta moteris, bet turėtume bent jau nesustoti, kad tai netaptų prisidengimo būdu, kad štai, viena moteris yra Vyriausybėje, viskas tvarkoje. Na ne, nėra tvarkoje“, – teigė ji.
Politikės akimis, Vyriausybės formavimo procesas užsitęsė, buvo klampus ir chaotiškas, tempta iki paskutinės minutės.
„Kaip suprantu, kandidatė Rita Tamušunienė buvo paskutiniu momentu pateikta – netgi pastarosiomis dienomis matėme staigius pasikeitimus. Tikrai derybos, matyt, buvo sudėtingos.
Seime, žinoma, kadangi nutarta buvo rinktis „ilgąjį scenarijų“, susitiksime su kandidatais į ministrus, svarstysime Vyriausybės programą, svarstysime frakcijoje, kaip vertinti tuos kandidatus. Bet procesą vertinu skeptiškai“, – kalbėjo liberalė.
Procesą vertinu skeptiškai.
Vertindama ministrų pasikeitimus, kad R.Karoblis liko, o R.Masiulis – ne, V.Čmilytė-Nielsen teigė, kad tai – S.Skvernelio ir naujos daugumos pergalė.
Ryžto stoka dėl R.Masiulio
„Tai premjero ir koalicijos, jeigu galima taip sakyti, pergalė. Tai, kas buvo numatyta jų sutartyje, praktiškai viskas yra įgyvendinta, išskyrus Raimundo Karoblio likimą. Prezidentas šioje vietoje užstojo puikiai vertinamą ministrą ir labai svarbios srities ministrą. Tačiau kalbant apie kitą ministrą Roką Masiulį, argumentų ar ryžto pritrūko.
Akivaizdu, kad geriau vertinami ministrai – buvo ketinama juos keisti. Kai kurie prasčiau vertinami ministrai kaip tik liko. Matyt, ne vertybiniai ir ne darbiniai argumentai nusvėrė“, – svarstė ji.
Valdantieji anksčiau nurodė, kad Vyriausybės programa, dėl kurios turės dar kartą balsuoti Seimas, nesikeis. Tačiau, V.Čmilytės-Nielsen nuomone, korekcijų reikėtų – ypatingai švietimo srityje.
„Praėjo treji metai nuo Vyriausybės programos pateikimo. Akivaizdu, kad situacija šalyje keitėsi. Nekoreguoti programos, mano manymu, yra neįmanoma. Tai tikrai tikėtumėmės, kad būtų siūlomos korekcijos, kad būtų pakeitimai ir remiantis tuo, kad ministrų kabinetas keičiasi.
Jei iš tiesų ketinama ne tik pasyviai stabilizuoti situaciją, ne tik kažkaip ištempti iki eilinių Seimo rinkimų, o norima imtis ir toliau tęsti pradėtus darbus ar imtis kažkokių naujų, tai atitinkamai turėtų būti koreguojama ir programa“, – komentavo Seimo narė.
„Turėsime stagnaciją“
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis G.Landsbergis, vertindamas S.Skvernelio pateiktą atnaujintą Vyriausybės sudėtį, apgailestavo, kad „Lietuva dar beveik pusantrų metų turės dar prastesnės kokybės Vyriausybę negu iki šiol“.
„Tenka apgailestauti, kad formuojant Vyriausybę nepavyko išsaugoti gerai dirbusio susisiekimo ministro Roko Masiulio ir panašu, kad dėl premjero S.Skvernelio abejingumo vietoje žadėto profesionalų proveržio turėsime stagnaciją ir nuosmukio administratorius“, – žiniasklaidai išplatintame pranešime nurodė jis.
G.Landsbergio matymu, nė vienas iš naujai skiriamų trijų ministrų nėra kažkuo pasižymėjęs nei politikoje, nei jiems paskirtose srityse.
Neišgirdome absoliučiai jokių naujų idėjų ar aiškių prioritetinių darbų.
„Per šias dvi savaites Vyriausybės formavimo nei iš premjero, nei iš visų trijų naujai skiriamų ministrų neišgirdome absoliučiai jokių naujų idėjų ar aiškių prioritetinių darbų jų vadovaujamose srityse, o tik pažadą mokytis.
Dar daugiau, ministerijose lieka dirbti ministrai, dėl kurių darbo buvo kilę abejonių ir iki šios Vyriausybės formavimo – tai ir sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo ir sporto bei finansų ministrai“, – pažymėjo politikas.
Išpeikė ministrus
Jo teigimu, „vietoje prieš 2016 metų rinkimus žadėtų savo sričių nepartinių profesionalų, šiandien Vyriausybėje turime niekuo nepasižymėjusius, abejotinos reputacijos partinius kadrus“.
„Toks ministrų kabinetas – tai ne stabilumas, o Brežnevo laikų stagnacija ir visų žadėtų proveržių ir reformų kapituliacija“, – pasisakymą užbaigė G.Landsbergis.
Prezidentas G.Nausėda trečiadienį patvirtino Vyriausybę su trijų ministrų pasikeitimais. Vietoje susisiekimo ministro R.Masiulio buvo paskirtas LLRA-KŠS atstovas parlamentaras Jaroslavas Narkevičius, vidaus reikalų ministre vietoje E.Misiūno tapo taip pat LLRA-KŠS atstovė Seimo narė Rita Tamašunienė, o Žemės ūkio ministerijoje G.Surplį pakeis „socialdarbietis“ Seimo narys Andrius Palionis.
Premjeras S.Skvernelis teigė, kad šis ministrų kabinetas – „geriausias variantas, kokį galime turėti“, ir tai – profesionalų Vyriausybė.
G.Nausėda teigė, kad konsensuso su premjeru dėl ministrų kandidatūrų iš karto nebuvo, esą dėl to Vyriausybės formavimo procesas užsitęsė: „Tai nebuvo, kad va, paskutinę dieną atnešamos kandidatūros, kurios nederintos. Visos jos buvo derintos, tiesiog pradiniame etape sutarimo nebuvo.“
Moterų galėjo būti daugiau
Šioje Vyriausybėje moterų galėjo būti ir daugiau – prezidentas atskleidė svarstęs dar vieną kandidatę į ministres, tačiau dėl asmeninių priežasčių ji nesutiko.
„Šiek tiek apmaudu, nes... Aš nesakysiu kokia ta pavardė, nes gali būti, kad žmogus užims tas pareigas ateityje“, – teigė G.Nausėda. Jis R.Tamašunienę pavadino turinčia pakankamą politinį įdirbį ir galimybę imtis jai kiek naujos veiklos.
Kalbėdamas apie susisiekimo ministrą R.Masiulį, prezidentas pabrėžė, kad jo teikiamos iniciatyvos Seime pastaruoju metu neturėjo palaikymo. Esą tai buvo priežastis, kodėl tęsti darbo ministras negali.
Kadangi naujoje Vyriausybėje keičiasi daugiau nei vienas ministras, Seime bus dar kartą balsuojama dėl Vyriausybės programos.