Pasak departamento Civilinės saugos valdybos viršininko Jūrio Targonsko, sudėtingiausia situacija yra Vilniuje, kur veikia vos trys perspėjimo sirenos, tačiau problemų yra ir kituose didmiesčiuose, dauguma sirenų yra labai senos.
Sirenoms daugiausia 40 metų, jos labai senos, steigtos sovietmečiu, jos nyksta, o valstybės investicijų nėra.
„Sirenoms daugiausia 40 metų, jos labai senos, steigtos sovietmečiu, jos nyksta, o valstybės investicijų nėra. Mažesniuose miestuose, kur nebuvo miestų plėtros, kur jos išliko pakankamai normalios dėl tvarkingos priežiūros, gyventojai jas girdi. Tokiuose didmiesčiuose, kaip Vilnius, Klaipėda, kur vyko miestų plėtra, tuose naujuose rajonuose, žinoma, niekas negirdi, nes nėra naujų sirenų“, – BNS sakė J.Targonskas.
„Dėl pinigų – pateiktas investicinis projektas, reikia 5,5 mln. eurų visai Lietuvai“, – pridūrė jis.
Anot J.Targonsko, sistemos galėtų būti perkamos centralizuotai ir diegiamos tuose taškuose, kuriuos nustatys savivaldybės civilinės saugos planuose.
PAGD taip pat planuoja gauti europinių lėšų ir jau kitąmet įrengti 26 naujas sirenas potvynio zonose 14-oje savivaldybių.
„Atsiras po vieną-dvi naujas sirenas, valdymo pultai tose savivaldybėse, kurie bus pagrindas po to sistemas modernizuoti – atsižvelgiant į naujus valdymo punktus, galės būti valdomos moderniomis technologijomis, bus „kalbančios“, – sakė jis.
PAGD taip pat planuoja gauti europinių lėšų ir jau kitąmet įrengti 26 naujas sirenas potvynio zonose 14-oje savivaldybių.
Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas BNS sakė, kad situacija „nėra nauja“ jau 10-15 metų, nes perspėjimo sistemai nebuvo skiriama valstybės investicijų. Pasak jo, atnaujinti sistemą Vilniuje galėtų kainuoti iki 1 mln. eurų.
„Dabar mes rengiame sirenų techninę specifikaciją, jų išdėstymo planą, tada išryškės tų reikiamų sirenų skaičius, apibrėžti reikalavimai. Kai turėsime tą planą, bus tiksliai aišku, kiek reikės pinigų, bus esminis klausimas kas ir iš kur tuos pinigus gaus. Realiai savivaldybės biudžete neatsiras tokios sumos, nes ji artės prie milijono eurų“, – sakė jis.
Tuo metu J.Targonskas pažymėjo, jog Lietuvoje be sirenų veikia ir antroji sistemos dalis – perspėjimo pranešimai telefonais. Kaip anksčiau nustatė Valstybės kontrolė, 2014-aisiais tokius pranešimus gavo 83 proc. Lietuvos gyventojų, tinkamai nusistačiusių telefonus.
„Būna visokių technologinių kliūčių: ar telefonas atsinaujina, ar yra užimtas. Niekur pasaulyje nėra užtikrinama, kad perspėjimus gautų 100 procentų gyventojų“, – teigė jis.
Tiesa, gyventojai turi patys nustatyti telefoną, kad šis galėtų automatiškai priimti pranešimus. Tokios galimybės kol kas dar neturi 4G interneto vartotojai, tačiau jie, kaip ir kiti vartotojai, gali atsisiųsti mobilią aplikaciją, kuri priims tokius pranešimus.
Valstybės kontrolė, atlikusi savivaldybių auditą, penktadienį pranešė, kad Lietuvoje pavojaus atvejų šiuo metu sirenų perspėjimą išgirstų tik 51,5 proc. piliečių.
PAGD spalio 21 dieną visoje Lietuvoje rengs sirenų patikrinimą – tuomet bus išanalizuojami naujausi duomenys, kiek sirenų funkcionuoja tinkamai.
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje iš viso veikė 868 perspėjimo sirenos.
