Rugsėjo 1-ąją Kaunas švenčia ne tik Mokslo ir žinių dieną, bet ir iš pagrindų atnaujinto Studentų skvero atgimimą. Būtent jame numatytas ne vienas renginys, skirtas akademiniam jaunimui – iki pat vėlumos suplanuoti koncertai, vyks muzikos ir šviesų šou.
Vakarinėje šventės dalyje atgimusią erdvę juosiantys universitetų fasadai sužibs šviesomis. Spalvų spektrui toną duos ne tik pastatų architektūra, bet ir DJ muzikos ritmai. Miksuodamas geriausius vasaros hitus vakarėlio nuotaiką kurs ypatingas svečias – DJ B.GODSun.
Šalia esančioje Vienybės aikštėje – Jessicos Shy ir OG Version pasirodymai.
Mokslai dar palauks
14 valandą nuo Soboro startavusiai tradicija tapusiai studentų, dėstytojų, rektorių eisenai pasiekus Studentų skverą, ši erdvė oficialiai atidaryta. Ir atidaryta ji ne tradicinės juostelės kirpimu, bet mygtuko paspaudimu – į dangų kilo konfeti.
„Simboliška, kad akademinei bendruomenei minint Lietuvos universiteto šimtmetį ir švenčiant Rugsėjo 1-ąją, miestas gali įteikti simbolinę dovaną – jaukesnį ir patrauklesnį skverą. Toks paskutinis štrichas gražiai papildys ir pratęs vaizdingą Vienybės aikštę.
Jaunimas seniai pamėgęs šitą erdvę. Tegul su kiekviena diena ji būna vis gyvesnė ir pilna šurmulio. Vieni Studentų skvere susitiks pabendrauti, atsipūsti tarp paskaitų, o kažkas gal paskirs pasimatymą ar prisės čia paskutinįkart perversti konspektus prieš artėjantį kolokviumą. Mokslai tądien dar palauks, tad iš širdies pašėlkite, kad būtų geras startas visiems artėjantiems metams“, – linkėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Jis vylėsi, kad tai, kas buvo tvarkyta ir statyta keletą metų, studentai nesugriaus per artėjantį savaitgalį.
„Visos erdvės jums yra atviros, miestas laukia jūsų kiekvieną dieną, Laisvės alėjoje – visuose baruose“, – į minią studentų kreipėsi meras.
Dėl numatytų renginių laikinai – nuo 14 valandos iki vidurnakčio – uždarytas eismas K.Donelaičio gatvės atkarpoje tarp Maironio gatvės ir Vienybės aikštės. Čia leidžiamas tik autobusų ir troleibusų eismas. Viešasis transportas rugsėjo 1-ąją kursuos ilgiau nei įprastai.
Šiuolaikiška traukos vieta
Po rekonstrukcijos Studentų skveras stilistiškai suvienodėjo su prestižinius įvertinimus už dizainą bei architektūrą (tai buvo istorinis pripažinimas, kadangi toks įvertinimas pirmas – ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse) pelniusia Vienybės aikšte (ir istoriškai, ir faktiškai tai yra viena bendra aikštė).
Pastaroji greitai tapo išskirtiniu traukos centru tiek kauniečiams, tiek ir miesto svečiams. Tikimasi, kad tokios pat sėkmės sulauks ir kitapus K.Donelaičio gatvės atgijęs skveras.
Neseniai buvo baigta ir S.Daukanto gatvės, kuri ir užsibaigia skveru, rekonstrukcija, tad šio objekto sutvarkymas buvo tarsi paskutinė Naujamiesčio dėlionės dalis.
Senąjį sovietinį grindinį Studentų skvere pakeitė granito plokštės ir šviesus betonas, kompleksiškai atnaujintos požeminės komunikacijos, apšvietimo sistemos. Teigta, kad rekonstrukcijos metu išsaugoti visi skvere augę medžiai.
Kur kas daugiau jaukumo aikštei suteikia sutvarkytos žaliosios zonos su augalų apšvietimu bei tarp jų įrengtos jaukios terasos su suoleliais.
5 tūkst. kv. metrų ploto skverą atnaujino „Kauno tiltai“, projektinius pasiūlymus rengė „Giedraitis & architektai“ biuras.
Tiesa, Studentų skverą, pradėjus jo rekonstrukciją, planuota atnaujinti iki 2022 metų pavasario. Darbai kiek užtruko.
Viso projekto vertė siekia kiek daugiau nei 1,7 mln. eurų.
Surengė protestą
Vis dėlto, Studentų skvero atidarymą saulėtą ketvirtadienio popietę kiek apkartino jame Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo surengtas protestas. Jame dalyvavę dėstytojai reikalavo atlyginimus pakelti 30-čia proc.
„Sąskaitų pažadais neapmokėsi“, „Sumokėjau už elektrą, pietums neliko“, „Skurstantys universitetai – gėda valstybei“, „Elektra ir šildymas kartais, o atlyginimas keliais eurais?“, „Brangsta viskas, o dėstytojai – ne?“ – tokiais plakatais pasitiko profesūra.
Kaip 15min teigė Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Sigitas Vaitkevičius, didžioji dalis aukštojo mokslo įstaigų darbuotojų pritaria šiam protestui, nors viešumoje pasirodė vos saujelė.
Jis atskleidė, kad profesorius šiandien uždirba nuo 1200 iki 1500 eurų į rankas, dekanas – apie 4500 eurų.
„Nuo 2017 metų kelia algas po truputį, bet pažadų tie kėlimai neatitinka. Štai pastarąjį kartą žadėjo algą pakelti 12,5 proc. nuo šių metų sausio 1 dienos, bet pakėlė tik nuo kovo 1 dienos ir tik 10 proc. Praradome keletą mėnesių ir 2,5 proc.“, – tikino S.Vaitkevičius, pažadėjęs didinti protestų ir streikų intensyvumą.
Profesorius šiandien uždirba nuo 1200 iki 1500 eurų į rankas.
Anot jo, derybos su valdžia stringa, itin manipuliuojama karo tema.
Paklaustas, kodėl reikalauja algas pakelti būtent 30-čia procentų, S.Vaitkevičius paaiškino, kad šiomis dienomis ekonomikos brangimas siekia apie 30 proc.
„10 procentų pakėlimas reikštų 20 procentų nuostolį nuo vartojimo brangimo. Keldami 10-čia procentų, pasmerkiame žmones tokiu būdu prisidurti iš savo santaupų, o jų mūsų sektoriuje jau pradeda trūkti“, – paaiškino susivienijimo pirmininkas.
S.Vaitkevičiaus kolegos teigė, kad šiemet susidarys tokia situacija, jog doktoranto stipendija viršys docento atlyginimą.
„Vien meile darbui neišgyvensi. Nėra motyvacijos ir tą studentai pajus“, – teigė viena protesto dalyvių.
Protestuotojai tikina, kad kylant energijos kainoms, tikėtis atlyginimų pakėlimo bus dar sunkiau – universitetų išlaidos bus nukreiptais patalpų išlaikymui. Baiminamasi, kad algų nesumažintų.
