Vasarą startavusios svetainės ibiblioteka.lt vartotojai teigia, kad ji veikia netinkamai. Naujojoje svetainėje, kuri pakeitė anksčiau naudotą libis.lt tinklapį, atvaizduojami Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos LIBIS duomenys.
2019 m. LNB pradėjo šios beveik 80 šalies bibliotekų jungiančios sistemos III etapo modernizacijos ir centralizavimo darbus, taip pat portalo ibiblioteka.lt plėtrą.
2,6 mln. eurų vertės ibiblioteka.lt plėtros projektas bent dalies skaitytojų netenkina. Modernizavus LIBIS sistemą su trikdžiais susiduria ir bibliotekininkai.
Pastabų yra ir kitam beveik 10 mln. eurų vertės LNB projektui – sistemos Epaveldas, kuri šiuo metu atvaizduojama adresu naujas.epaveldas.lt, atnaujinimui.
Pasak ibiblioteka.lt plėtrą vykdžiusio projekto vadovo Tomo Stankevičiaus, vartotojų nepasitenkinimas galimai kyla iš „įgūdžių trūkumo“. Pasak LNB, sistemų startas uždelsė dėl to, kad vėlavo Valstybės debesijos projekto realizavimas ir pripažįsta, kad įvairiausių sutrikimų buvo ir yra.
Atnaujinimai laukti, tačiau nelabai tenkina
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorė Laura Juchnevič 15min teigė, kad LIBIS modernizavimas ir ibiblioteka.lt startas buvo labai laukiamas, tačiau praėjus keliems mėnesiams po pokyčių pradžios susiduriama su nesklandumais.
„Labai ilgai laukėme, kol LIBIS sistema bus modernizuota, jos visas pagrindinis variklis ir funkcionalumai buvo labai stiprūs, reikalingi ir prasmingi. Bibliotekininkai buvo įpratę dirbti su LIBIS sistema, bet laikas ėjo ir kai kurie sprendimai jau pasenę, dėl to tikrai norėjome, kad sistema būtų modernizuota, vizualiai patrauklesnė skaitytojams ir patogesnė patiems bibliotekininkams“, – 15min sakė L.Juchnevič.
Vis dėlto, anot L.Juchnevič, po atliktų atnaujinimų su trikdžiais susiduria tiek skaitytojai, tiek bibliotekininkai.
„Kaip ibiblioteka.lt dirba, kol kas bibliotekininkų ir skaitytojų nelabai tenkina“, – sakė I.Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorė.
Kartu ji pridūrė, kad pažanga matoma, sistemos kūrėjai į pastabas įsiklauso, ji yra tobulinama.
„Labai tikimės, kad ilgai neužtruks. Taip pat, kad tiek skaitytojai, tiek bibliotekininkai dar turės tos kantrybės darbuotis su tokia sistema, kokia ji yra dabar“, – sakė L.Juchnevič.
Anot I.Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorės, daugiausia trikdžių bibliotekininkams kelia dokumentų metaduomenų kūrimas.
Be to, anot L.Juchnevič, Lietuvos bibliotekos buvo susidūrusios su trukdžiais savitarnos sistemose.
„Turėjome daug bėdų su savitarnos sistemomis ir dabartinės sistemos su mūsų turimais įrenginiais sąveikumu. Šią akimirką jau galime sakyti, kad savitarna pagaliau atstatyta, nes tikrai buvome perkelti į priešistorinius laikus, kai bibliotekininkai rankomis turėjo išdavinėti knygas ir nebuvo galimybės to pasidaryti per savitarnos įrenginius ar knygomatus.
Tai buvo tikrai stresinė situacija, ypač karantino metu, kai yra tam tikri ribojimai ir kai žmonės gal patys nori mažiau tų kontaktų turėti“, – 15min sakė L.Juchnevič.
Bibliotekose – eilės
„Skaitytojai skundžiasi pailgėjusiu aptarnavimo laiku, formuojasi eilės, tai nėra labai įprasta ir nelabai gerai – kai eilės formuojasi, pailgėja vieno skaitytojo aptarnavimo laikas“, – sako bibliotekos direktorė.
Taip pat, anot L.Juchnevič, sistema kartais neužfiksuoja ir knygų grąžinimo.
„Mums patiems tai labai negerai, nes bibliotekos fondo judėjimo negalima apskaityti, nežinome, kur knyga yra – ar pas žmogų, ar kažkur bibliotekoje“, – sako ji.
Taip pat skaitytojai skundžiasi negalintys rasti knygų ar jų užsakyti:
„Visokių dalykų bibliotekininkai išklauso, skaitytojai skambina ir administracijai, išsako savo pretenzijas. Tai jas visas priimame, prašome visų kantrybės.“
Jos teigimu, mokymai, kaip dirbti su atnaujinta sistema, prasidėjo prieš kelias savaites.
„Iš pradžių bandėme savarankiškai, per dokumentaciją žiūrėdami ir patys bandydamiesi aiškintis, kaip funkcionalumai veikia, ir pasitarti, konsultuodamiesi“, – sakė L.Juchnevič.
Anot jos, kaip apskrities biblioteka, įstaiga dar turės mokyti ir kolegas iš kitų savivaldybių viešųjų bibliotekų.
„Mes turime ne tik patys išmokti ir mokėti naudotis, bet ir dar kolegoms padėti irgi naudotis, tai iššūkių laukia labai daug“, – sakė L.Juchnevič ir pridūrė, kad bibliotekininkams naudojantis nauja sistema didėja ir kvalifikacijos kėlimo poreikis. Būtent tam ateityje reikės skirti dėmesio.
Turi ir nerimo, ir lūkesčių
Paklausta, ar ir kitos savivaldybės viešosios bibliotekos susiduria su panašiais trikdžiais, L.Juchnevič neslėpė, kad problemų yra ir kitur.
„Taip, visose savivaldybių viešosiose bibliotekose jau yra įprasta turėti skydelį registratūroje, kur parašyta „Labai atsiprašome, dėl sistemos trukdžių aptarnavimas gali užtrukti arba nebūti toks sklandus“. Mes irgi konsultuojamės, pasitariame, kaip geriau tą problemą išspręsti. Kai kur rankiniu būdu aptarnaujame. Be to, niekada nežinai, kurią akimirką kažkas gali nepavykti“, – sako L.Juchnevič.
Nežinau, kurioje čia vietoje buvo nesusikalbėjimas, kodėl nebuvo tobula sistema atiduota, o dar procese viskas taisoma.
„Jaučiame nedidelį nerimą šiuo metu, turime visokiausių pastebėjimų, bet turime ir lūkestį, kad sistema įsivažiuos, kad sistemos kūrėjai patobulins ją ir kad ji ateityje bus įvardinta kaip inovatyvi ir tikrai daug geresnė negu prieš tai buvusi sistema“, – sakė L.Juchnevič.
Bibliotekos direktorė sako, kad tokią sistemą atnaujinti – išties didelis darbas, kuriam reikia daug laiko, be to, tikisi, kad sistema greitu metu puikiai funkcionuos.
„Nežinau, kurioje čia vietoje buvo kažkoks nesusikalbėjimas, kodėl nebuvo tobula sistema atiduota, o dar procese viskas taisoma. Bet čia jau klausimai ne bibliotekininkams.
Mes tik dabar bandome dirbti su tuo, ką turime, suprantame ir skaitytojų pyktį, ir bibliotekininkų nusivylimą, sunku ir bibliotekininkams paaiškinti, kad prieš metus vieno žmogaus aptarnavimas truko pusvalandžiu trumpiau. Iš esmės norime, kad kuo greičiau būtų viskas išspręsta ir kuo viskas būtų geriau“, – sako L.Juchnevič.
Tikslas – kaip „Google“
15min susisiekė su Tomu Stankevičiumi, kuris buvo projekto, plėtojusio portalą ibiblioteka.lt, vadovas.
„Požiūris buvo toks: svetainę ibiblioteka.lt padaryti kuo lankstesnę, kuo patogesnę. T. y. – suvedi kuo mažiau informacijos, bet gauni daugiau sutapimų. Jie atvaizduojami pagal pavadinimus, pagal autorius, pagal kitus kriterijus ir t. t. Taip, kaip „Google“ paieškos sistema“, – 15min sakė T.Stankevičius.
Anot projekto vadovo, atnaujinimais siekta padėti bibliotekoms pritraukti daugiau skaitytojų, kuo lengviau atvaizduoti elektroninį turinį, suteikti žmonėms galimybę kurti elektroninį turinį ir jį publikuoti.
T.Stankevičius neslėpė, kad ibiblioteka.lt startas nebuvo itin sklandus.
„Galime sakyti, kad startas nebuvo sklandus dėl to, jog reikėjo sumigruoti duomenis. Migravimu užsiminėjo kitas projektas. Šiuo atveju buvo labai svarbu, kad jie būtų laiku sumigruoti: buvo paruošti migravimo scenarijai, laikai, laikotarpiai, kada stabdomos bibliotekos ir t. t.
Aš manau, kad pagal tai, kiek buvo prieinama prie tos informacijos, kurią reikia sumigruoti, viskas vyko sklandžiai. Gal buvo vienas sustojimas, bet viskas sugrįžo į grafiką“, – sakė jis.
Anot T.Stankevičiaus, problemų kilo dėl to, kad ne visos bibliotekos „laikėsi teisingos migravimo tvarkos“.
„O kitas dalykas – tai, kad pačios bibliotekos turi savo sistemas. Ir jų duomenų tvarkymo praktika bei įgūdžiai turbūt yra labai skirtingi. Todėl ir išėjo taip, kad sistema negali dirbti universaliai, jeigu duomenys buvo tvarkomi skirtingais principais.
Bet kiek aš žinau, rugpjūtį ar rugsėjį šios problemos vienaip ar kitaip buvo identifikuojamos ir, manau, kad jos jau išspręstos. Tai nežinau, kokie čia galėtų būti nusiskundimai“, – sakė projekto vadovas.
Įgūdžių trūkumas
Anot projekto vadovo, portalas ibiblioteka.lt funkcinius testus praėjo sėkmingai. Vis dėlto, kaip pasakojo jis, bandomuoju laikotarpiu svetainės testavimas buvo atliekamas naudojant LNB duomenis.
„LNB, dirbdama metodiškai ir metodologiškai, yra sutvarkiusi [duomenis]. Laikėme, kad tokie duomenys turbūt bus visose bibliotekose. Bet visgi trialo [liet. bandymo – red. past.] metu pasirodė, kad tie duomenys nėra tapatūs arba tos pačios kokybės. Bet dėl to nematau problemų, nes pačios bibliotekos susidurdamos su šiuo dalyku gali viską ištaisyti. O jeigu jos negali ir trūksta kažkokių teisių ar panašiai, tai yra visa Nacionalinė biblioteka, kurioje yra atsakingi asmenys, kurie tą daro.
Aš suprantu, kad per valandą negalima ištaisyti. Gal ir per dieną ne. Bet per savaitę tikrai galima tas knygas pagaudyti, kurių atvaizdavimas ar turinys blogas, ir sutvarkyti sistemoje taip, kaip jos turi būti. Čia yra atvaizdavimas – portalas, svetainė yra atvaizdavimas, čia reikėtų tvarkyti jau LIBIS sistemoje“, – 15min sakė projekto vadovas.
Visgi, anot T.Stankevičiaus, vartotojų nepasitenkinimas galimai kyla iš įgūdžių trūkumo.
„Pavyzdžiui, jeigu seniau paprasčiausiai ieškodavai ir mesdavai viską, tai dabar ieškai keliais sluoksniais. Reikia suprasti, kad dabartinė sistema veikia – surandi daug, tada gali rasti mažiau. Taigi, eini tol, kol susirandi tai, ko tau reikia. Taip yra realizuotas šiuolaikiškų sistemų principas“, – sakė jis.
Projekto vadovas: reaguoju skaudžiai
Paklaustas, kaip reaguoja į vartotojų svetainėje ibiblioteka.lt paliekamus atsiliepimus ir klausimus, T.Stankevičius sakė, jog reaguoja „skaudžiai“:
„Skaudžiai reaguoju. Todėl, kad aš įsivaizduoju, kad žmonės buvo pripratę dirbti senoviškai ir tas „senoviškai“ išmuša iš tam tikrų vėžių.“
Portale skaitytojai nemažai skundų palieka dėl, jų manymu, sudėtingos paieškos sistemos.
„ibiblioteka.lt sujungė visas bibliotekas, tad paieška vykdoma visose bibliotekose. Tai vadinamoji universali paieška, kurioje irgi galima konfigūruoti tam tikrus dalykus, tad aš manau, kad trūksta įgūdžių. O kitas dalykas yra detalioji paieška, kurioje, turbūt, žmogus, kuris dirba ir turi specialių žinių, galėtų atlikti paiešką.
Gal reklamos, kaip naudotis, ir pritrūko.
Principas yra tas, kad mes niekur nepabėgsime – turi būti universali paieška, kuri visko ieško, ir detali paieška. Tas yra realizuota. Gal kaip tik reikėtų parodyti, kaip naudotis, o ne tiesiog pasakyti „naudokitės“ ir tiek. Gal reklamos, kaip naudotis, ir pritrūko. Tai būtų galima daryti, nors pagalba yra ir dabar. Bet žinote, sunkiai žmonės skaito tuos pagalbos dalykus arba instrukcijas, kaip jiems reikėtų dirbti“, – sakė T.Stankevičius.
Anot T.Stankevičiaus, didžioji dalis problemų, kurioms skundžiamasi ibiblioteka.lt portale – ne funkcinės problemos, o duomenų kokybės problemos.
„Manau, kad bibliotekos pamažu visą tą bibliografinių įrašų bazę susitvarkys ir viskas bus gerai“, – sakė jis.
Ekspertė turi kritikos
15min svetainių vartotojų patirties ir sąsajos ekspertės, „Code Academy“ dėstytojos Editos Andrijauskaitės paprašė įvertinti portalą ibiblioteka.lt.
Ji teigė, jog vertinant šią svetainę nepraslydo pro akis vos ne kas valandą atsirandantys vartotojų klausimai. Anot jos, vartotojai „jaučiasi sutrikę, pasimetę ir tarsi kažkokio eksperimento dalis“.
„Tiesiog gaila, kad projekto vykdytojai, atrodo, pirmiausia sutelkė dėmesį ne ten, kur reikia“, – sakė ji.
Ekspertės teigimu, nuo pat pradžių bet kokio projekto kūrėjai turi išsiaiškinti tikslinę auditoriją, pažinti ją ir numatyti svarbiausius funkcionalumo tikslus, vartotojo „kelius“ programoje – kaip jie prisijungs prie sistemos, kaip vykdys leidinio paiešką, kaip užsakinės tam tikrą paslaugą ir pan.
„Kadangi pradinis darbas – suprasti platformos vartotoją, nebuvo atliktas tinkamai, taigi, turime tai, ką turime šiuo metu. Nepatogus, neaiškus, klaidinantis, nepatikimas sisteminis darinys“, – portalą ibiblioteka.lt vertino E.Andrijauskaitė.
Jos teigimu, portale funkcionalumo nemažai, tačiau praktiškumo „tikrai nėra“: „Jei vartotojas kelis sykius yra atjungiamas nuo sistemos, o norėdamas pratęsti sesiją jis vis tiek atjungiamas – tai jau ženklas, kad sistema veikia ne vartotojo naudai.“
Ekspertės vertinimu, panašu, jog portalas buvo paleistas be tinkamo testavimo ir / arba skubotai, kadangi palikta akivaizdžių funkcionalumo trūkumų ir taip vadinamų „bugų“ (liet. klaidų). E.Andrijauskaitės teigimu, įprastai tai yra „išgaudoma“ ir sutvarkoma dar iki puslapio paleidimo.
„Tačiau šiuo metu tai neužbaigtas produktas, paliekantis vartotojus tarsi eksperimentiniam tyrimui“, – sakė ji.
Ekspertės teigimu, ne ką geresnė ir mobili portalo versija, mat lankantis portale iš mobiliojo įrenginio, sudėtinga naudotis paieškos įrankiu.
„Šiais laikais, kai daugelis iš mūsų įpratę greitai pasiekti įvairiausias svetaines iš mobilaus įrenginio, natūralu, kad ir ši platforma turėjo būti iki galo apgalvota ir pasistengta ją tinkamai pritaikyti“, – sakė E.Andrijauskaitė.
LNB: sutrikimų buvo
15min klausimus dėl LIBIS modernizavimo ir ibiblioteka.lt plėtros uždavė Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos administracijai.
Direktoriaus pavaduotojos informacijos išteklių ir paslaugų plėtrai Sandros Leknickienės pateiktame atsakyme sakoma, jog duomenų perkėlimą biblioteka planavo 2021 metų pradžioje, tačiau dėl Valstybės debesijos projekto vėlavimo negalėjo laiku sukurti LIBIS darbo stočių Valstybės debesijoje.
„Valstybės debesijos paslaugų teikimo infrastruktūros sukūrimo projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK). Dėl įvairiausių aplinkybių Valstybės debesijos projekto realizavimas vėlavo. Dėl to vėlavo ir ne pagal įgyvendinamų projektų poreikius ir terminus vyko LIBIS ir Virtualios elektroninio paveldo informacijos sistemos (VEPIS) poreikių, dokumentacijos ir paslaugos derinimas su IVPK.
Todėl nebuvo laiku gauta testinė aplinka projektų patikrai, taip pat testavimas buvo atliktas diegėjų aplinkose. Vėliau pradėjus duomenų migravimą, vėliau pradėtas ir darbas su nauja LIBIS programine įranga.
Tenka pažymėti, kad ir po Valstybės debesijos paslaugos aktyvavimo buvo ir yra įvairiausių sutrikimų dėl teikiamos paslaugos. Strigimai susiję su Valstybės debesijos infrastruktūros prieinamumu ir vidiniu konfigūravimu. Jie sukelia LIBIS programinės įrangos sutrikimus ar netinkamą funkcionavimą.
Nacionalinė biblioteka nuolat komunikuoja su IVPK, stengdamasi, kad atsiradę nesklandumai būtų pašalinti, tačiau tenka konstatuoti, kad kol kas Valstybės debesijos paslauga nėra teikiama efektyviai, todėl trikdomas LIBIS programinės įrangos funkcionavimas“, – atsakyme portalui 15min rašė S.Leknickienė.
Anot LNB generalinio direktoriaus pavaduotojos, svarbius darbus, susijusius su veiklos procesų perorganizavimu, naujų paslaugų įdiegimu, organizavimu ir reglamentavimu, turi planuoti ir įgyvendinti visos LIBIS sistemos bibliotekos.
„Nacionalinės bibliotekos uždavinys – padėti bibliotekoms tinkamai parengti bibliotekų personalą, nes tik kvalifikuoti bibliotekų darbuotojai gali skaitytojus ir vartotojus išmokyti naudotis Jungtiniu katalogu, pasinaudoti galimybe ir gebėti pasiūlyti, organizuoti bei teikti bibliotekų elektronines paslaugas“, – atsakyme teigė S.Leknickienė.
Anot jos, pirmais rudens mėnesiais LNB specialistų komandos vedė mokymus, spalio–lapkričio mėn. mokymus veda Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų specialistai ir apmoko savivaldybių viešųjų bibliotekų darbuotojus.
Veikia daugelyje bibliotekų
Kaip minėta anksčiau, bibliotekos pastaruoju metu susidūrė su problemomis dėl savitarnos įrenginių veikimo. Anot S.Leknickienės, šiuo metu savitarnos įrenginiai veikia daugelyje Lietuvos viešųjų bibliotekų, kurios iki sistemos atnaujinimo turėjo įdiegtus savitarnos įrenginius.
„Kai kuriose bibliotekose būna savitarnos sistemos trikdžių, bibliotekos juos fiksuoja ir perduoda diegėjams tvarkyti. Lietuvos bibliotekose įdiegti skirtingų gamintojų savitarnos įrenginiai, kiekvienas tipas reikalauja atskiro sprendimo.
Taip pat dirbama su LIBIS sistemos greitaveikos gerinimu, kuri turi įtakos savitarnos įrenginių veikimui. Siekiame, kad knygų išdavimo ir grąžinimo procesas vyktų sklandžiai. Tačiau būtina akcentuoti, kad sprendimus dėl savitarnos įrenginių naudojimo priima pačios viešosios bibliotekos“, – rašė S.Leknickienė.
Žada, kad nepatogumai dings
„Naujoji sistema kurta laikantis UX (angl. user experience, liet. – vartotojo patirties) principų, visi skaitytojų informacinio aprūpinimo ir bibliotekinio darbo funkcionalumai yra įdiegti, deja, su trūkumais, yra buvę sistemos strigimų“, – pateiktame LNB atsakyme rašė S.Leknickienė.
Jos teigimu, strigimai susiję su Valstybės debesijos paslaugos aktyvavimu, infrastruktūros prieinamumu ir vidiniu konfigūravimu, trūkumai atsirado dėl duomenų perkėlimo ir sujungimo.
„Visa tai apsunkina lankytojų darbą naujojoje sistemoje. Pašalinus minėtus trūkumus, visi susiję nepatogumai dings. Centralizuota sistema leidžia žymiai lanksčiau ir greičiau diegti atnaujinimus. Visus trūkumus fiksuojame, atsižvelgiame ir palaipsniui sistemą tobulinsime, – teigė LNB generalinio direktoriaus pavaduotoja. – Trūkumus taisome, su bibliotekomis bendradarbiaujame, aiškinamės ir kartu mokomės dirbti su nauja platforma.
Turime įgyvendinti pokyčius modernizuojant visų vartotojų darbą su sistema, skirti dėmesį elektroninių paslaugų plėtojimui, akcentuojant vartotojų poreikius ir galimybes. Būtina visiems suprasti, kad modernizavus LIBIS, pasikeitė iš esmės sistemos architektūra ir dokumentų tvarkymo procesas. Todėl taisyklės, galiojusios vienos bibliotekos kataloge, jungtiniame kataloge taip pat pasikeitė.“
Kritika ir kitam projektui
E.Andrijauskaitė įvertino ir kitą LNB projektą – naujas.epaveldas.lt portalą: „Jei maniau, kad 2.6 mln. eurų už ibibliotekos.lt projektą skamba siurrealistiškai, tai naujas.epaveldas.lt projektas už 10 mln. eurų atrodo kaip visiškas „kosmosas“.
Projekto aprašyme nurodyta, kad projekto rezultatas – sukurtos 9 naujos el. paslaugos, palengvinančios skaitmeninto kultūrinio turinio paiešką, kaupimą, tvarkymą ir naudojimą švietimo, mokslinių tyrimų ir kitais portalo epaveldas.lt paslaugų gavėjams aktualiais tikslais.
„Buvo numatyti 9 projekto rezultatai, tačiau tai, kas dabar yra, šiandieną kelia klausimų ne tik man, bet ir kolegoms programuotojams. Ar tai jau galutinis produktas, ar vis dar kažkuri testinė versija, kuri netyčia parodyta daugeliui vartotojų?“ – portalą vertino E.Andrijauskaitė.
Anot ekspertės, tokiame projekte tikimasi interaktyvumo.
„Norėtųsi labiau įtraukiamo į veiksmą ir vartotojo potyrius, virtualių žemėlapių su iškylančiomis trimatėmis senovinėmis pilimis, galimybės keliauti per istorines epochas ir labiau per save pajausti istorijos tėkmę, mūsų šalies palikimą, kurį turime branginti ir turbūt dėl šios priežasties kuriamą šią platformą.
Tačiau vartotojas gauna iki galo neišbaigtą produktą, nesukeltus visus duomenis ir paprastutį dizainą su pačiomis minimaliausiomis pagrindinėmis interakcijomis“, – portalą vertino E.Andrijauskaitė.
Startas vėlavo
LNB projekto „Visuomenės poreikius atitinkančios virtualios kultūrinės erdvės vystymas“ vadovas Eugenijus Stratilatovas 15min sakė, jog portalas naujas.epaveldas.lt vartotojams tapo pasiekiamas rugpjūčio mėnesį, tačiau, anot pašnekovo, planuota buvo kiek kitaip.
„Norėjome, kad jis būtų pasiekiamas nuo sausio, bet mes iš valstybinės debesijos negavome serverių, tai laukėm ir juos gavome tik liepos mėnesį. Dėl to tik nuo rugpjūčio jis yra pasiekiamas.
Ir ten dar yra šiek tiek nepabaigtų dalykų, susijusių su tuo vėlavimu, kuriuos iš tikrųjų vis dar užbaiginėja taisyti, – 15min sakė E.Stratilatovas. – Tai nepaisant to, kad mano darbo sutartis yra [pasibaigusi – red. past.], bet mano įsipareigojimai ten dar šiokie tokie irgi yra, turiu užtikrinti, kad būtų pabaigtas.“
Paklaustas, ar svetainės startas buvo sklandus, E.Stratilatovas sakė, jog „jis buvo toks, koks ir turėjo būti“, tik pavėlavo penkis mėnesius.
„Iš esmės, normalu, turbūt kaip su bet kuria programine įranga, ypač tokio dydžio, kad viskas neįvyksta iš karto sklandžiai. Juk reikia duoti žmonėms naudotis, kad pamatytų, ar yra kažkokie niuansai. Be to, atsiradusias problemas turėtume išspręsti“, – sakė E.Stratilatovas.
Anot E.Stratilatovo, jo vadovaujamas projektas „didžiąja dalimi užbaigtas“: „Yra dalykų, kur yra šiek tiek klaidų.“
Portalas taip pat nėra iki galo užpildytas turinio požiūriu.
„Iš esmės pirmiausia reikia iš senojo Epaveldo perkelti duomenis, kas yra daroma, ir padaryta irgi didžiąja dalimi, išskyrus kelis atskirus probleminius objektus. Ir tada yra kitas etapas – sukelti projekto metu suskaitmenintus naujus objektus. Bet kadangi tai yra terabaitai duomenų, tai jie tiesiog fiziškai nesusikelia taip greitai“, – aiškino E.Stratilatovas.
Anot pašnekovo, tai, kad duomenų kėlimas užtruks, buvo numatyta, tačiau užtrukus dėl serverių, jų nebuvo kur kelti.
Funkcionuos iki naujų metų
Kelios iš naujų 9 el. paslaugų, kurių sukūrimas numatytas minėtu projektu, yra „Skaitmeninio turinio susiejimo su geografine vieta paslauga“ bei „Žemėlapių pateikimo paslauga“, tačiau šiandien portale naujas.epaveldas.lt Lietuvos žemėlapyje iš 130 tūkst. objektų tėra sužymėta dešimt.
„Tie 130 tūkst. objektų šiandien neturi geografinių nuorodų, tai jų nesimato žemėlapiuose, o naujų objektų nėra įkeltų. Be to, tie šeši objektai iš esmės yra netikri, tiesiog sukelti keli demonstraciniai objektai. Tai šita vieta pildytis turi nuolatos per ateinančius mėnesius.
Čia turbūt ir yra pagrindinė priežastis, kodėl yra naujas.epaveldas.lt ir paliktas senas epaveldas.lt, kad kol mes matome, kad naujas turi dar ne visus duomenis ir turi šiokių tokių problemų kai kuriose vietose, tai kad galėtų žmonės naudotis senuoju. Bet planas yra iki naujų metų pakeisti. T. y. kad tas naujas pasidarytų tiesiog epaveldas.lt. Taip pat kad jau jame visi funkcionalumai, kurie turėtų veikti, veiktų pilnai“, – aiškino E.Stratilatovas.
Šiandien atsivėrus naujas.epaveldas.lt portalo polapius „Parodos“, „VR parodos“, „Kolekcijos“, „Žemėlapiai“, šie – beveik tušti. Tai pakomentavo ir projekto vadovas: „Turbūt irgi matote, kad, pavyzdžiui, iš kolekcijų, VR parodų, irgi yra tik keli pavyzdiniai objektai sukelti. Tai vėlgi čia yra jau bibliotekos atitinkamų padalinių darbas. Be to portalas negalėtų atsirasti.“
Nusiskundimų sulaukia
Paklaustas, ar iš vartotojų sulaukia nusiskundimų dėl naujas.epaveldas.lt svetainės, E.Stratilatovas sakė, jog jų gauna ir reaguoja.
„Matėme, kad „Facebook“ grupėse žmonės skundėsi, taip pat ir laiškus rašo, tai mes į juos reaguojame. Yra dalis žmonių, kurie pastabas teikia racionaliai. Ir tai turi prasmę, nes ir norime pataisyti, ir reikia pataisyti. Yra dalis žmonių, kurie rašo, kad čia tik „įsisavinom pinigus“ neaišku kur ir neaišku kodėl. Tai į tokius sunkiau reaguoti, bet žinoma, yra tų reakcijų“, – sakė E.Stratilatovas.
Anot projekto vadovo, kūrėjai atliko testavimus, tačiau atnaujinta sistema – sudėtinga, o perkelti didelį kiekį duomenų užtrunka.
„Kadangi serverius gavome tik liepos mėnesį, tai fiziškai neįmanoma yra perkelti 60 ar 80 terabaitų duomenų, turinčių įvairius tarpusavio ryšius, sudėtingas sistemas. Norint, kad viskas veiktų, tai yra labai sudėtinga. Tai mes testiniuose serveriuose viską tikrinomės, tarėmės, žiūrėjome. Natūralu, kad turi būti bandoma. Be to, juk atsiranda kažkokios klaidos, kai pradeda naudotis tūkstančiai žmonių.
Tai, kai jūs siunčiatės ką nors iš interneto, matote, kad tai užtrunka. Padauginkit tai iš 100 000 ir gausit tai, ką mes turim dabar padaryti“, – aiškino E.Stratilatovas.
LNB: iki naujų metų visi duomenys turėtų būti perkelti
Anot LNB generalinio direktoriaus pavaduotojos S.Leknickienės, Epaveldas informacinės sistemos kūrimo darbai įgyvendinti kaip planuota, tačiau darbo stotis Valstybės debesijoje Nacionalinė biblioteka gavo tik 2021 m. liepos mėnesį, nors buvo planuota juos gauti 2021 vasarį.
„Su šia problema susijęs duomenų (kultūros paveldo objektų) perkėlimo vėlavimas. Duomenų apimtis siekia šimtus terabaitų, juos keliant iš vieno serverio į kitą pasitaiko klaidų konvertuojant, taip pat reikia išlaikyti duomenų struktūrą, duomenys kaupti 20 metų, skirtingais metais buvo skirtingai aprašomi, dabar siekiant viską suvienodinti tikrinama, ar nėra trūkstamų metaduomenų, ar korektiškai veikia paieška ir pan.
Šie darbai pagal planą turėjo užtrukti apie 6 mėnesius, taigi nuo serverių gavimo jie tiek ir truks. Iki naujų metų visi duomenys turėtų būti perkelti“, – portalui 15min pateiktame atsakyme rašė S.Leknickienė ir atkreipė dėmesį, kad patys programavimo darbai, anot jos, yra įgyvendinti, kaip numatyta.
Atsižvelgta į lankytojų pastabas
Anot S.Leknickienės, LNB per pastaruosius mėnesius atsižvelgė į svetainės naujas.epaveldas.lt lankytojų pastabas ir pakoregavo kai kuriuos funkcionalumus.
Paklausus, kada vartotojai gali tikėtis polapių „Žemėlapiai“, „Parodos“, „VR parodos“ užpildymo duomenimis, LNB atstovė teigė, kad jie bus pradėti pildyti nuo gruodžio mėnesio.
„Šiuos polapius pildys Nacionalinė biblioteka ir kitos atminties institucijos. Kol neperkelti visi duomenys, jie nėra pildomi. Šiuo metu Nacionalinės bibliotekos darbuotojai susipažįsta su įrankiais ir netrukus pradės pildyti minėtus polapius. Žemėlapiuose taip pat atvaizduojami duomenys, turintys nurodytas GPS koordinates, senieji e-paveldo duomenys tokių koordinačių neturi, todėl jie nėra atvaizduojami, biblioteka planuoja senuosius objektus papildyti, tačiau tai gali užtukti kelerius metus.
Projekto metu suskaitmeninti objektai turės nurodytus vietovardžius, taip pat dalis kitų institucijų teikiančių duomenis į e-paveldą pateiks objektus su nurodytais vietovardžiais, šie objektai atsiras žemėlapyje. Naujus objektus į e-paveldą planuojame įkelti iki naujų metų“, – atsakyme portalui 15min teigė LNB generalinio direktoriaus pavaduotoja informacijos išteklių ir paslaugų plėtrai.
