Atomazga artėja? Viceministras atskleidė derybų dėl Kaliningrado tranzito užkulisius ir galimą baigtį

Išsamią derybų chronologiją pateikęs ilgametis Lietuvos diplomatas užsiminė, kad Briuselis gali vertinti aplinkybes dėl Kaliningrado aprūpinimo ir sankcijų poveikio Kaliningrado sektoriams, kuriems netaikomos sankcijos.

Kartu jis iškėlė klausimą, ar sankcijos tranzito atžvilgiu vertos to, kad būtų sudarytas pretekstas „neadekvačiai Rusijos isterijai“.

Europos Komisijos pareigūnai praėjusią savaitę atsiuntė Lietuvai savo nuomonę, kad per šalį galėtų būti atnaujintas sankcionuotų prekių tranzitas. Lietuvos vyriausybė Briuseliui išsiuntė savo pastabas.

Lietuvos valdžios atstovai teigia, kad Europos Komisija keičia savo nuomonę – anksčiau lietuviai buvo informuoti, kad sankcionuotų prekių tranzitas per Lietuvą negalimas, ir tuo remdamiesi sustabdė plieno ir juodųjų metalų tranzitą per Lietuvą. Liepos 10 d. įsigalioja sankcijos dar didesniam spektrui prekių.

Rusija dėl to ėmė svaidytis grasinimais, ir dabar Lietuvos valdžios atstovai perspėja, kad pozicijos pasikeitimą Maskva gali priimti kaip nuolaidas po Kremliaus šantažo. Kita vertus, lietuviai įžvelgia riziką, kad atmesdami naują Europos Komisijos poziciją liks be sąjungininkų užnugario, nes atkurti sustabdytą tranzito dalį ragina ir Vokietija, vadovaujanti NATO daliniui Lietuvoje.

Įvykių chronologija

Viceministras R.Karoblis savo paskyroje socialiniame tinkle išdėstė įvykių chronologiją, kaip iki šiol vyko derybos ir koks gali būti galimas problemos sprendimas.

Pasak jo, dar kovo 12 dieną Kaliningrado tranzito klausimas buvo iškeltas ES ambasadorių posėdyje.

Kovo pabaigoje klausimai Europos Komisijos tarnyboms buvo pateikti raštu, įskaitant ir sankcijų reglamento santykį su ES sutartiniais įsipareigojimais tranzito laisvės klausimais, santykiu su Lietuvos ir Rusijos dvišalėmis sutartimis.

Balandžio pradžioje lietuviai pateikė papildomus klausimus, susijusius su penktuoju sankcijų paketu, taip pat jo įgyvendinimu Kaliningrado tranzito atžvilgiu.

Anot R.Karoblio, balandžio 14 dieną Lietuva gavo Europos Komisijos išaiškinimą dėl sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą, ir kad jomis turi vadovautis.

„Papildomai balandžio paskutinę savaitę užsienio reikalų ir susisiekimo viceministrai lankėmės Briuselyje, kad galutinai įvertintume visas sankcijų taikymo peripetijas, įskaitant ir dėl Kaliningrado tranzito. Taigi, principas devynis kartus pamatuok... buvo išlaikytas“, – rašo R.Karoblis.

Klausimas gali būti svarstomas

Jis pabrėžė, Lietuva ir toliau konsultuosis su EK įgyvendindama sankcijas Rusijai ir kitoms šalims.

R.Karoblio asmenine nuomone, sankcijomis siekiama užkirsti kelią Rusijai gauti naudą iš tarptautinės prekybos, todėl Kaliningrado aprūpinimo klausimas gali būti svarstomas.

Viceministras pabrėžė ir vieną iš principinių Lietuvos pozicijų – kadangi Kaliningrado tranzitas įmanomas per skirtingas ES šalis nares, Europos Komisijos išaiškinimas, kaip įgyvendinti ES sankcijas Rusijai vežant sankcionuojamas prekes Kaliningrado tranzitu, negali apsiriboti vien Lietuva.

R.Karoblis teigia, kad šiuo metu yra ne Lietuvoje ir nėra įgaliotas oficialiai komentuoti Lietuvos pozicijos, todėl išsako savo asmeninę nuomonę.

Joje jis akcentavo, kad sankcijomis siekiama užkirsti kelią Rusijai gauti naudą iš tarptautinės prekybos, todėl Kaliningrado aprūpinimo klausimas gali būti svarstomas.

„Sankcijų taikymas turi atitikti sankcijų tikslą. O ribojimai prekių eksportui, importui ir tranzitui yra tam, kad Rusija negautų naudos iš šių prekių tarptautinės prekybos, tai yra Vakarai nefinansuotų Rusijos. Šį aspektą, taip pat ir ES bei Lietuvos sutartinių įsipareigojimų vykdyti tranzitą, kėlėme Europos Komisijai“, – teigia R.Karoblis.

„Jeigu kilusios naujos aplinkybės dėl Kaliningrado aprūpinimo ir sankcijų poveikio Kaliningrado sektoriams, kuriems netaikomos sankcijos, na ką, matyt, Europos Komisija turi galimybę tai išnagrinėti ir teikti pasiūlymus. Kaip ir tas aspektas, kad sankcijų Kaliningrado tranzito atžvilgiu yra toks mikroskopinis, lyginant su visomis Vakarų sankcijomis, siekiančiomis spausti Rusiją, ir ar vertas to, kad sudarome pretekstą neadekvačiai Rusijos isterijai. Bet čia pirmiausia Europos Komisijai, kaip sankcijų šeimininkei vertinti“, – nurodo viceministras.

„Čia mano asmeninė nuomonė. Bet nematau, kur čia būtų Lietuvos suvereniteto pažeidimas, apie ką „burbuliuojama“ viešojoje erdvėje“, – pridūrė jis.

Ilgametis diplomatas, buvęs krašto apsaugos ministras R.Karoblis netrukus sustabdys veiklą Lietuvos diplomatinėje tarnyboje ir pradės vadovauti Europos Sąjungos delegacijai Tadžikistane.

„Reuters“ šaltiniai: susitarimas gali būti pasiektas liepos pradžioje

Naujienų agentūra „Reuters“ trečiadienį, remdamasi dviem su šiuo klausimu susipažinusiais šaltiniais, pranešė, kad liepos pradžioje gali būti pasiektas kompromisinis susitarimas dėl sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningrado sritį per Lietuvą.

Vieno iš šaltinių teigimu, pagal vieną kompromisinį variantą, krovinių judėjimui tarp Rusijos ir Kaliningrado srities ES sankcijų atžvilgiu būtų pritaikyta išimtis, nes toks judėjimas nėra laikomas normalia tarptautine prekyba.

Tokia išimtis būtų pritaikyta tik su sąlyga, kad kroviniai būtų naudojami tik Kaliningrade bei nebūtų eksportuojami per jo uostą. Kito šaltinio teigimu, išimtis Kaliningradui galėtų būti padaryta humanitariniais pagrindais.

Pasak vieno iš šaltinių, kompromisą tikimasi pasiekti iki liepos 10 dienos, tuo metu antrasis šaltinis teigė, kad kompromisas gali būti pasiektas jau kitą savaitę.

Lietuva turi pastabų

Prezidentūroje pirmadienį susirinkę šalies vadovai sutarė „dėl pagrindinių principų ir pamatinių nuostatų“, konsultuojantis su EK.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį teigė, jog Lietuva išsakė nemažai pastabų EK, rengiančiai naujas gaires dėl to, kaip ES sankcijos Rusijai turėtų būti įgyvendinamos prekių tranzitui į Kaliningradą.

„Mūsų pozicija yra labai paprasta. Sankcijos turi būti įgyvendinamos ir bet kokie sprendimai, kurie yra priimami, neturi kompromituoti pačios Europos Sąjungos“, – akcentavo I.Šimonytė.

I.Šimonytė sakė, kad Europos Komisija Lietuvai atsiuntė dokumentą, kuris mūsų šalies supratimu, turi labai daug neaiškumų ir sukelia papildomų problemų.

„Į visas tas problemas mes Europos Komisijos dėmesį atkreipėme. Kiek žinome, darbas Komisijoje vyksta toliau“, – teigė ji.