Dviejų blokų Astravo atominę elektrinę mūsų šalis įstatymu yra pripažinusi nesaugia, keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.
Tai, kad statydama atominę elektrinę Baltarusija pažeidė tam tikrus ESPO (Jungtinių Tautų Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste) straipsnius, pritarė ir šios sutarties šalys.
Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos energetikos instituto, Energetinio saugumo tyrimų centro parengtoje „Lietuvos energetinio saugumo metinėje apžvalgoje 2015–2016 metais“ nurodoma, kad iššūkių Lietuvos nacionaliniam ir energetiniam saugumui kyla dėl trijų priežasčių.
„Svarbiausia iš jų – Astravo atominės elektrinės statybos vieta, kelianti nerimą dėl Vilniaus, rytinių rajonų ir Lietuvos geriamojo vandens. Kitas aspektas – branduolinė sauga. Astravo atominė elektrinė pažeidžia Orhuso ir ESPO konvencijų nuostatas, būta daug incidentų statybvietėje ir juos mėginta nuslėpti. Pagaliau, politiniai iššūkiai. Yra pagrindo manyti, kad Astravo atominės elektrinės statybos – vienas iš Rusijos užsienio politikos įrankių, kuriuo bandoma sužlugdyti strateginius Lietuvos energetikos projektus“, – sakoma apžvalgoje.
Svarbiausia iš jų – Astravo atominės elektrinės statybos vieta, kelianti nerimą dėl Vilniaus, rytinių rajonų ir Lietuvos geriamojo vandens. Kitas aspektas – branduolinė sauga.
Stato Rusijos įmonė
Apie atominės elektrinės statybas Baltarusijoje viešai pradėta kalbėti prieš keliolika metų. Iš kelių svarstytų vietų – dviejų Mogiliovo regione ir Astrave, Gardino regione, apie 50 km nuo Lietuvos valstybės sienos, pasirinktas pastarasis variantas.
2011 metų spalį su Rusijos valstybine atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ įmone „Atomstrojeksport“ pasirašyta sutartis dėl jėgainės statybų. Rusija įsipareigojo Astravo atominės elektrinės statyboms paskolinti 10 mlrd. JAV dolerių.
Jėgainės statyba buvo pradėta 2013 metais.
Netoli statybų vietos 2010 metais dviračių žygio metu lankėsi tuomet premjero pareigas ėjęs konservatorius A.Kubilius.
Jis minėjo, kad tam tikras pasirengimas vietovėje Astravo rajone vyksta, bet baltarusiai jo neįtikino, kad visi planai galutinai yra parengti.
Vilčių, kad Astravo atominė elektrinė gali ir nebūti paleista, dar pernai turėjo dabartinis Vyriausybės vadovas S.Skvernelis.
Praėjusių metų kovo 7 dieną jis nusiuntė laišką Baltarusijos premjerui Sergejui Rumasui, kuriame pasiūlė atominę elektrinę pertvarkyti į dujų jėgainę.
Ne vienas incidentas
Per visą Astravo atominės elektrinės statybų laikotarpį fiksuoti įvairūs incidentai, jų metu žuvo ir darbininkų.
Pavyzdžiui, per avariją 2016 metų gegužę statomoje jėgainėje griuvo atraminės konstrukcijos. Minskas apie incidentus vengė informuoti.
Gegužę Lietuva su Baltarusija pasirašė susitarimą dėl ankstyvojo pranešimo apie branduolines avarijas.
Vasario–kovo mėnesiais Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentas („Gosatomnadzor“) tikrino Astravo atominės elektrinės parengtį priimti branduolinį kurą.
Pranešime teigta, kad „užtikrinta jėgainės patalpų, įrangos, sistemų ir elementų būtina techninė parengtis, personalas parengtas saugiam šviežio branduolinio kuro tvarkymui“.
Siunta perduota Ekstremalių sveikatai situacijų centrui, tabletes gyventojams planuota išdalyti prieš paleidžiant Astravo atominę elektrinę Baltarusijoje.
Lenkija palaiko
Minskas ne kartą yra aiškinęs, kad Astravo atominėje elektrinėje pagaminta elektros energija bus eksportuojama į Europą.
2015 metais premjero pareigas ėjęs Algirdas Butkevičius nurodė, kad Lietuva niekada nepirks šioje jėgainėje pagamintos elektros.
Patikinimo, kad Lenkija toliau remia tokią mūsų valstybės poziciją, S.Skvernelis neseniai sulaukė iš kaimyninės šalies premjero Mateuszo Morawieckio.
„M.Morawieckis aiškiai patvirtino Lenkijos paramą Lietuvos pozicijai dėl neatidėliotino sinchronizacijos projekto įgyvendinimo ir elektros nepirkimo iš nesaugios Astravo atominės elektrinės. Lenkija suinteresuota, kad nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagaminta elektra nepatektų į rinką, todėl jie remia mūsų poziciją dėl politinės deklaracijos tarp Baltijos valstybių pasirašymo“, – feisbuke skelbė premjeras.
M.Morawieckis aiškiai patvirtino Lenkijos paramą Lietuvos pozicijai dėl neatidėliotino sinchronizacijos projekto įgyvendinimo ir elektros nepirkimo iš nesaugios Astravo atominės elektrinės.
Tačiau sutarti su kitomis Baltijos šalimis, su kuriomis Lietuva priklauso BRELL žiedui (taip pat jam priklauso Rusija ir Baltarusija. O BRELL žiedo šalyse pagaminta elektra cirkuliuoja po visas jam priklausančias valstybes) kol kas nepavyksta.
Latvija, nors nurodo palaikanti Lietuvos norą nepirkti Astravo atominėje jėgainėje pagamintos elektros, pati dėl to įsipareigoti nenori.
Pripažinta keliančia grėsmę
2017 metais Seimas priėmė įstatymą dėl Astrave statomos branduolinės elektrinės pripažinimo nesaugia, keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui, aplinkai, visuomenei ir sveikatai.
Gegužės mėnesį Seimas priėmė rezoliuciją dėl Astravo branduolinės elektrinės keliamos grėsmės. Joje Vyriausybė raginama nedelsiant imtis priemonių dėl elektros energijos iš Baltarusijos nepatekimo į mūsų šalies elektros energijos rinką.
Kartu raginama siekti, kad Europos Sąjunga (ES) priimtų teisiškai įpareigojantį sprendimą dėl Astravo atominės elektrinės keliamos grėsmės ES gyventojams ir imtųsi atitinkamų veiksmų dėl Baltarusijos ir Rusijos.
Vyriausybei siūloma siekti, kad Lietuvos sąjungininkai įvestų sankcijas Astravo atominės elektrinės statytojui ir kitoms įmonėms bei tarpininkams, kurie dalyvauja statant ir prekiaujant „nešvaria“ Astravo branduolinės elektrinės energija.
„Baltarusijos AE reikšmė užtikrinant energetinį saugumą ir visai mūsų šalies ekonomikai nepaprastai didelė. Su ja susijusi mokslo, technologijų raida. Ir nereikia mums nurodinėti ir baksnoti pirštu į saugumo klausimus“, – sakė jis.
Baltarusijos AE reikšmė užtikrinant energetinį saugumą ir visai mūsų šalies ekonomikai nepaprastai didelė. Su ja susijusi mokslo, technologijų raida. Ir nereikia mums nurodinėti ir baksnoti pirštu į saugumo klausimus.
Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus aiškino iš institucijų, atsakingų už atominę energetiką, negirdėjęs, kad jėgainė būtų nesaugi.
„Kalbant apie atominės elektrinės statybas Baltarusijoje, mūsų veiksmai yra skaidrūs“, – pernai Briuselyje kalbėjo jis.
2018 metais Europos Komisija nurodė įsitikinusi, kad Astravo atominė elektrinė išlaikė vadinamąjį testavimą nepalankiomis sąlygomis, tačiau baltarusiams pateikta nemažai rekomendacijų. Tiesa, remtasi streso testais, atliktais „Rosatom“ dukterinės įmonės.
Tai buvo prasta žinia Vilniui, besitikėjusiam didesnio palaikymo kovoje su Baltarusijoje statoma elektrine.
Kaip BNS citavo Baltarusijos energetikos ministeriją, Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) po „Pre-OSART“ misijos vizito į Astravo atominę elektrinę pateikė 11 rekomendacijų ir aštuonis siūlymus dėl jos saugumo stiprinimo.
Lietuvoje susibūrė visuomeninė iniciatyva Sąjūdis prieš Astravo AE, kuri siekia, kad šioje branduolinėje jėgainėje pagaminta elektra nepatektų į ES rinką, būtų sustabdyta tolesnė elektrinės plėtra, Lietuva ir ES imtųsi visų priemonių jėgainės saugumui užtikrinti.
