Nors ilgasis savaitgalis lepino šiluma ir mėlynu dangumi, pajūris lankytojus pasitiko raudona vėliava – maudytis draudžiama. Bangos neatrodė aukštos, tačiau iš garsiakalbių sklindantis balsas ragino laikytis atokiau vandens, nes povandeninės srovės išrausė duobes.
Iš Vilniaus į pajūrį atvykusi Gabrielė 15min sakė nustebusi, nes bangos neatrodžiusios itin grėsmingai, o sukorus ilgą kelią vengti jūros nesinorėjo. Tiesa, dar nesušlapusi kojų mergina išgirdo rūstų gelbėtojų balsą, kviečiantį jau įbridusius į vandenį išlipti lauk.
Žmonės negalvoja apie savo saugumą. Yra nuostata, kad jei kas nors skęs, tai ne aš ir ne mano vaikai, – sakė A.Siakki.
„Vandenyje buvo vienas kitas žmogus. Nemačiau, kad kas nors būtų įbridę giliau nei iki juosmens, tačiau gelbėtojai ragino tuojau pat išeiti į krantą, antraip lauks įspėjimas“, – sakė Juodkrantėje poilsiavusi mergina.
Srovių ir bangavimo kūrinys
Nors, pavyzdžiui, Palangos paplūdimiuose antradienį iškelta maudynių nedraudžianti geltona vėliava, 10 metrų abipus J. Basanavičiaus gatvę vainikuojantį tiltą – apsauginė juosta ir užrašai „duobės, maudytis draudžiama“.
Povandenines duobes suformuoja jūra ir vandens srovės, todėl jos atsiranda neprognozuojamai. Į duobę patekęs žmogus gali staiga panirti ar būti įtraukiamas vandens srovių. Palangos gelbėjimo tarnybos vadas Jonas Pirožnikas tikino, kad paplūdimiai nuolatos stebimi, todėl į pokyčius gelbėtojai reaguoja greitai.
„Gelbėjimo tarnyba turi skraidykles, kurios skrisdamos 10 metrų aukštyje mato visą dugną kuo puikiausiai. Jei yra juodos skylės, tai yra duobės, jei paviršius šviesus ir blizga – sekluma“, – 15min paaiškino J.Pirožnikas.
Pasak jo, duobių padaugėja po audrų, esant aukštoms bangoms bei suintensyvėjus povandeninių srovių tėkmei. Kita duobių susidarymo priežastis – vandens tekėjimo atgal į jūrą kryptis.
„Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki aiškina, kad į krantą išmestas vanduo tekėdamas atgal į jūrą bėga lengviausiu keliu. Jei pasitaiko nedidelė duobelė, per laiką srovė išrausia pavojingai gilią duobę.
Pašnekovo teigimu, duobes gelbėtojai pastebėti gali ir plika akimi. Vietose, kuriose susiformuoja įdauba, bangos lūžta netvarkingai, matyti purslų.
„Ten, kur yra duobė, matyti tokia košė, nėra gražiai lūžtančių bangų. Jūra banguoja, tačiau bangos nelūžta. Tai pat matyti, kaip putos grįžta į jūrą per tą vietą. Tokias vietas gelbėtojai akylai stebi ir stengiasi pažymėti ženklais“, – 15min sakė A.Siakki.
Nenori gadintis poilsio
Tuo tarpu Palangos paplūdimių poilsiautojai maudytis draudžiančių gelbėtojų nesmerkia, tačiau pripažįsta, kad į jūrą neliptų tik audros atveju. Atsispirti pagundai atvėsinti įkaitusią odą Baltijos jūroje nepavyksta.
„Gerai, kad tikrina, yra duobių ar ne – toks jų darbas. Bet, kad visiškai nelipti į vandenį, tai tikriausiai nėra logiška. Einame į vandenį iki juosmens, kad atvėstume šiek tiek nuo saulės. Būtų keista atvažiuoti į Palangą ir esant geram orui net neišsimaudyti“, – sakė Palangoje poilsiaujantis alytiškis Danas.
Maudytis gelbėtojų panosėje vengiama bijant sulaukti baudos, kurios dydis siekia nuo 300 iki 500 eurų. Savaitę Palangoje viešintis jaunas vyras pasakoja, kad kuomet gelbėtojai buvo iškėlę raudoną vėliavą, norėdamas su draugais išsimaudyti ėjo toliau nuo pagrindinių maudyklų.
„Ėjom į dešinę nuo tilto toliau. Buvo ir daugiau žmonių, lipančių į vandenį, ir matėm, kai gelbėtojai kelis vijo lauk iš vandens. Mes be problemų maudėmės“, – pasakojo alytiškis.
Tikrai nėra taip svarbu eiti į vandenį, kad šeimą atiduočiau.
Pramogaujančių jūroje netrūksta ir antradienį. Tiesa, per pusvalandį nepastebėjome nė vieno poilsiautojo, bandančio maudytis vietose, kuriose tai draudžiama daryti. Elgtis atsakingai priežasčių netrūksta.
Šiaulietė Milda sako nenorinti tampyti likimo už ūsų, todėl matydama draudžiamuosius ženklus laikosi pakrantės ir nelipa į vandenį aukščiau kelių. Atsargumo išmokė girdėtos liūdnos istorijos.
„Buvo atvejis, kai gelbėdamas į duobę patekusį vaiką nuskendo šeimos draugų tėvas. Vaikas taip pat neišgyveno. Nežinau, ar tada buvo raudona vėliava, ar ne, bet tokios tragedijos nelinkėčiau niekam. Tikrai nėra taip svarbu eiti į vandenį, kad šeimą atiduočiau“, – sakė moteris.
Sutramdytų nebent molas
Užkirsti kelią povandeninėms duobėms įmanoma, tačiau tik sužalojus kraštovaizdį. Pasak A.Siakki, užpildyti duobes smėliu – bergždžias reikalas. Užpylus vieną, atsiras kita, todėl kur kas paprasčiau ne lyginti duobes, o klausyti gelbėtojų perspėjimų.
J.Pirožnikas sako, kad povandenines duobes sutramdyti galėtų nebent dirbtinis molas, kurį reikėtų įrengti apie 50 metrų nuo kranto. Akmeninė siena užkirstų kelią duobes rausiančioms srovėms, tačiau dėl to pajūrio vaizdas gražesnis netaptų.
„Realiai, tai nėra įmanoma. Tai tas pats, kad mes kovotume prieš gamtą ir norėtume, kad nelytų tada, kai susikaupę debesys. Vis tiek lietaus bus“, – lygino Palangos gelbėtojų tarnybos galva.
Saugiausias būdas išvengti tragedijos – stebėti perspėjimus paplūdimyje. Aukščiau kabanti geltonos ir raudonos spalvos vėliava nurodo, kad gelbėtojai paplūdimyje budi. Apatinė vėliava gali būti žalios, geltonos arba raudonos spalvos.
Raudona vėliava maudytis draudžia. Kabant geltonai vėliavai maudytis leidžiama, tačiau įspėjama, kad tyko pavojai. Žalia vėliava nurodo, kad maudytis saugu. Tačiau net ir kabant žaliai vėliavai A.Siakki ragina neprarasti budrumo, nes jūra, skirtingai nei ežeras, nuolatos keičia savo krantą.
„Žmonės negalvoja apie savo saugumą. Yra nuostata, kad jei kas nors skęs, tai ne aš ir ne mano vaikai. Pastebėjau, kad kuomet pavojinga jūra, iškelta raudona vėliava, tėvai vis tiek eina į paplūdimius ir leidžia vaikams maudytis. Taip pratina juos nuo mažens nekreipti dėmesio į perspėjimus“, – paaiškino A.Siakki.
