Kalėdoms pas mamą – 90 proc. vakcinuotųjų?
„Žiūrint į rizikas gana akivaizdu, kad reikia skubinti skiepijimą“, – prieš porą dienų savo paskyroje „Facebook“ paragino bendrovės „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas, iki balandžio vidurio dirbęs Vyriausybės ir prezidento sudarytose ekspertų tarybose.
Šį siūlymą V.Zemlys-Balevičius pagrindė naujausiais preliminariais duomenimis apie kompanijų „Pfizer“/„BioNTech“ ir „AstraZeneca“ vakcinų efektyvumą saugant nuo hospitalizacijos.
Anot jo, tie patys autoriai tyrė vakcinų efektyvumą saugant nuo susirgimų ir nustatė, kad SARS-CoV-2 delta variantas (B.1.617.2, vienas iš vadinamųjų indiškų) labai pablogina efektyvumą paskiepijus tik viena doze.
Abiejų minėtų vakcinų efektyvumas saugant nuo susirgimo po vienos dozės siekia maždaug 30 proc. prieš delta variantą, kai prieš alfa (B.1.1.7, vadinamąjį britišką) variantą jis buvo maždaug 50 proc.
„Visų mūsų laimei, vakcinų efektyvumui nuo hospitalizacijos delta variantas tokio efekto nebeturi. „Pfizer“ vakcinai net atvirkščiai – efektyvumas nuo vienos dozės yra aukštesnis delta variantui, palyginus su alfa. 94 proc. prieš 83 proc.
Aišku, pasikliovimo intervalai persikloja, bet vis tiek pakankamai įdomus rezultatas. Po dviejų dozių efektyvumas beveik nesiskiria, 96 proc. delta ir 95 proc. alfa.
„AstraZeneca“ su viena doze prieš delta efektyvumas nuo hospitalizacijos yra 71 proc., prieš alfa – 76 proc. po vienos dozės. Su dviem dozėm efektyvumas prieš delta yra 92 proc., o prieš alfa – 86 proc., taigi tas pats didesnis efektyvumas nuo delta.“
Remdamasis šiais skaičiais, V.Zemlys-Balevičius padarė dvi išvadas: abi minėtos vakcinos apsaugo nuo hospitalizacijos ir delta, ir alfa variantų atvejais, o dviejų dozių pranašumas yra labiau išryškintas prieš delta nei prieš alfa variantą.
„Būtų gerai, kad Vyriausybė išsikeltų sau visiškai pasiekiamą tikslą (pagal vakcinų pateikiamą skaičių), kad iki rugsėjo mėnesio dviem dozėm būtų paskiepyta 70 proc. populiacijos, – paragino mokslininkas. – Tai būtų vienas iš geriausių pasiruošimų rudeniui. Norint sutikti Kalėdas pas mamą, Kalėdoms turi būti tikslas 90 proc.
Taip, tai nebus lengva, bet karantinas ir perpildytos ligoninės ir mirčių skaičiai jau parodė, kad verta dėl to pasistengti. Visa logistika jau yra sudėliota, belieka tik visuomenei iškomunikuoti vakcinavimo naudą.“
Kelyje iki 70 proc. įveikta tik pusiaukelė
Lietuvoje sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai buvo pradėti skiepyti prieš pusmetį, šiek tiek vėliau – didžiausios rizikos pacientai, kitų profesinių grupių atstovai ir vyriausi gyventojai.
Įtraukiant vis daugiau visuomenės grupių pagal veiklos pobūdį ir amžių, skiepijamųjų ratas buvo plečiamas, kol gegužės pabaigoje skiepytis buvo pakviesti visi Lietuvos gyventojai nuo 16 metų.
Dar sausį prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjo, kad, pagal planuojamą pristatyti vakcinų skaičių, iki mindauginių turėtų pavykti paskiepyti 70 proc. suaugusių šalies gyventojų.
„Artimiausioje ateityje svarbiausias iššūkis bus nebe vakcinos trūkumas, o sugebėjimas masiškai vakcinuoti mūsų žmones, kad optimaliai išnaudotume laiką ir galėtume visiškai pasiekti kolektyvinį imunitetą, sakykime, iki Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės. Galime sau užsibrėžti tokį tikslą“, – tuomet sakė valstybės vadovas.
Manėme, kad daugiau žmonių norės registruotis iš anksto, planuoti laiką. Bet, pasirodė, žmonėms tinka, kad kartais reikia palaukti eilėje, bet nereikia nieko planuoti iš anksto.
Bet jau dabar akivaizdu, kad kolektyvinio imuniteto per artimiausias savaites nepavyks pasiekti.
Pripažinto medicinos žurnalo „Lancet“ teigimu, koronaviruso plitimui sustabdyti reikia, kad imunitetą turėtų 60–72 proc. visuomenės.
Statistikos departamento ketvirtadienį paskelbti duomenys rodo, kad jau paskiepyta 42,6 proc. gyventojų.
Bet tik 29,9 proc. yra paskiepyti visiškai (abiem dozėmis arba viena, jei jos pakanka).
Tiesa, imunitetą turinčių (paskiepytų ar persirgusių) žmonių dalis sudaro 47,8 proc.
„Mūsų tikslas – ir kaip gydytoja, iš imunologinės pusės galiu pasakyti, yra paskiepyti apie 70 proc., – portalui 15min sakė sveikatos apsaugos ministro patarėja Justina Aleksaitė. – Pagal visas knygas ir imunologijos pagrindus, tiek pasiskiepiję žmonių suformuojame saugų burbulą, kuris leidžia nepernešti viruso, nesiformuoti mutacijoms, atmainoms taip aktyviai.“
Įtikinėti tvirtus skeptikus negalvoja
SAM užsakymu sausio pabaigoje – vasario pradžioje atliktos visuomenės apklausos rezultatai rodė, kad Europos Sąjungoje patvirtinta vakcina sutiktų skiepytis 64 proc. gyventojų.
Tokį norą labiausiai lėmė baimė susirgti koronavirusu ir užkrėsti aplinkinius, taip pat – tikėjimas, kad vakcina yra vienintelis ir efektyviausias būdas kovojant su šiuo užkratu.
10 proc. respondentų tuomet teigė, kad greičiausiai nesiskiepys, tiek pat buvo nusiteikę apskritai nesiskiepyti.
Kitų apklausų, kurių anksčiau buvo atlikta ne viena, rezultatai buvo panašūs.
„Buvo akivaizdu, kad yra kelios gyventojų grupės. Viena – kuri labai nori skiepytis, labai laukia ir, kai tik gaus galimybę, pasiskiepys, – kalbėjo J.Aleksaitė. – Jiems skirtos komunikacijos esmė buvo informuoti, kaip galima pasiskiepyti: yra koronastop.lt, telefonas, vakcinos – prašau.
Kita grupė – „gal skiepysiuosi, gal ne“. Dabar ji yra mūsų target audience (angl. tikslinė auditorija), ją iš tikrųjų turime pasiekti. Nes yra ta maža grupė, kurie yra radikaliai „prieš“, – su jais tikriausiai bus sunkiausia.“
Todėl, anot pašnekovės, pasiekti 90 proc. vakcinavimo lygį būtų vargiai įgyvendinamas tikslas, nebent pavyktų kažkokiomis labai sudėtingomis priemonėmis tuos, kurie yra visai „anti“, perkalbėti.
„Čia jau gal labai tolimas tikslas. Būtų labai puiku, bet, manau, orientuokimės į tuos 70 proc.“, – teigė ministro patarėja.
Ji pripažino, kad du trečdaliai gyventojų buvo nusiteikę vakcinuotis tuomet, kai buvo didelis sergamumas.
Tiek būtų pasiskiepiję, jei balandį Lietuva būtų turėjusi pakankamai vakcinų.
„Dabar sergamumas mažėja, vasara, niekas nenori gadintis dienų, visiems savaitgalis prieš akis, dar kažkokių planų turi… – vardijo J.Aleksaitė. – Yra žmogiškos priežastys, aš jas tikrai suprantu. Bet yra rudens grėsmė, kuri niekur nedingsta.“
Praėjus pirmai skiepijimosi bangai, kai vakcinuotis galėjo labiausiai norėjusieji, SAM vasaros viduriui planuoja naują apklausą, kuri padėtų įvertinti proceso dinamiką ir nuspręsti, kas labiausiai paveiktų dar dvejojančių žmonių sprendimą.
Priimtiniau – ne planuoti, o palūkėti eilėje
Nors imunitetą turinčių gyventojų dalis Lietuvoje esą didesnė nei Europos vidurkis, pagal vakcinavimo tempą atsiliekame nuo pirmaujančių pasaulyje šalių.
Pavyzdžiui, Kanada per trumpą laiką paskiepijo 60 proc. gyventojų (geru ketvirtadaliu daugiau nei mūsų šalyje).
Vertinant šalutinius poveikius nuo vakcinos, vaikų edukacija iš namų, trunkanti metus, tikrai yra didesnis šalutinis poveikis.
„Tokio sąmoningumo tikrai labai norėtume, – teigė patarėja. – Bet mums reikia pasiekti žmones, kurie neapsisprendę: „Gal skiepysiuosi rudenį, kai daugės susirgimų, gal virusas išnyks ir nereikės…“
Kiek dirbame ir bendraujame su ekspertais, galiu pasakyti: niekur neišnyks. Dabar yra šiltasis periodas, visos ligos mažiau plinta. Kai ateis šaltasis periodas, situacija vėl pablogės.“
Todėl, nelaukiant naujos apklausos rezultatų, imtasi techninių priemonių paspartinti vakcinavimąsi.
Pamačius, kad žmonės skiepui registruojasi ne taip aktyviai, kaip tikėtasi, pradėti taikyti kiti viliojimo būdai.
„Labai pasiteisino Nacionalinio kraujo centro palapinės, kurios važiuoja į įvairius regionus ir sulaukia gerų rezultatų. Vien trečiadienį Visagine, kur paprastai per dieną būdavo paskiepijama iki 150 žmonių. pasiskiepijo beveik 400 – daugiau nei dvigubai, palyginti su įprastais skaičiais.
Matyt, žmonėms patogu: eini apsipirkti į parduotuvę, kartu pamatai vakcinavimo palapinę, prieini, suleidžia vakciną. Šiuo klausimu dirbame.
Kartu plečiame vaistinių tinklą – kad žmogus, atėjęs nusipirkti vaistų, galėtų gauti ir skiepą.
Planuojame ekstremaliai skambančius būdus, bet tikime, kad tai veiks: palapinės Palangos, Šventosios paplūdimiuose. Norime, kad ta vakcina pasiektų žmonių namus iki pat durų, kad tereikėtų ištiesti ranką ir pasiskiepyti.
Judėsime šita linkme, nes matome, kad tai veikia. Manėme, kad daugiau žmonių norės registruotis iš anksto, planuoti savo laiką. Bet, pasirodė, žmonėms visai tinka tas dalykas, kad kartais reikia palaukti eilėje, bet nereikia nieko planuoti iš anksto.“
J.Aleksaitės žodžiais, skiepytis vilioja ir ne taip seniai pradėta naudoti kompanijos „Janssen“ vakcina.
Nors efektyvumas nėra didžiausias, lyginant su kitų vakcinų, ji praktiškesnė – užtenka vienos dozės.
Planuojama į procesą įtraukti ir šeimos gydytojus, pediatrus, socialinius darbuotojus, skirti jiems skatinamąsias priemones.
Medikams būtų galima skirti finansines paskatas, o socialiniams darbuotojams – tam tikrus apdovanojimus.
Tikisi, kad skiepytis paskatins noras mokytis įprastai
Šiomis dienomis SAM paskelbė 12–15 metų paauglių skiepijimo nuo COVID-19 startą.
Šis žingsnis sukėlė nemažai diskusijų ne tik dėl to, kad bus skiepijami vaikai, bet ir dėl to, kad paaugliai turi galimybę pasiskiepyti, net jei tam prieštarauja tėvai.
„Manau, kad vaikų skiepijimo aktyvumas padidės prieš mokslo metus, – sakė J.Aleksaitė. – Jų skaičius, kurie dabar gali vakcinuotis, nėra labai didelis – 100 tūkst. Iš jų apie 5 proc. jau turi imunitetą. (…) Labiausiai turėtų jaustis proveržis, kai norės kontaktinio ugdymo, nenorės izoliuotis ar sirgti, tikimės, kad tai padės.“
Anot pašnekovės, pagal dabartinius vakcinų tyrimus aišku, kad skiepijamųjų amžius vis jaunės.
SAM atstovai kalbasi su kolegomis iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos apie bendras priemones paskatinti vaikų vakcinavimą.
„Be galo didelė žala vaikų edukacijai įvykusi per pandemiją. Vien tas, kad esi socialiai izoliuotas, negali eiti į kontaktinį ugdymą… Vertinant šalutinius poveikius nuo vakcinos, vaikų edukacija iš namų, trunkanti metus, tikrai yra didesnis šalutinis poveikis“, – pabrėžė ministro patarėja.
Anot jos, dabar aktualiausias – būtent jaunesnių žmonių skiepijimas, nes vyresniųjų, priklausomai nuo amžiaus, paskiepyta 68-70 proc., tik sulaukusiųjų 80 metų – kiek daugiau nei pusė.
J.Aleksaitė spėjo, kad jaunesnieji nejaučia didelės rizikos – jie COVID-19 serga rečiau ir lengviau.
„Dirbau ir su COVID-19 pacientais. Ir jauni žmonės serga sunkiai. Neaišku, kokį bilietą ištrauksi, kartais rizikuodamas“, – apibendrino pašnekovė.
Priešingai populiariam įsitikinimui, kad vaikai neserga COVID-19 ir tuo labiau nemiršta (nes Lietuvoje jauniausi mirusieji nuo šios ligos priklausė 20-29 metų amžiaus grupei), koronavirusas puola ir pačius mažiausius.
Sunkiau sergančių COVID-19 nepilnamečių daugėja, o pasaulyje yra mirusių ir visai mažų vaikų.
Be to, jiems gresia sunkios komplikacijos.
