Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovybė patikino, kad niekas jos apie planuojamą atrakcioną neinformavo. Dėl šio nesusipratimo jau pradėtas patikrinimas.
Anot Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovo Tomo Tukačiausko, niekas nederino jokių planų statyti atrakcionus. „Tai yra rekreacinė zona ir, nepaisant to, kad tai laikini statiniai, vis tiek turėjo būti derinama su mumis. Paprašėme dokumentų, kuriuose būtų nurodyta, kas ir su kuo buvo derinta dėl šių statybų“, – teigė T.Tukačiauskas.
Klaipėdos savivaldybėje vakar niekas negalėjo pasakyti, kas davė ir ar davė leidimą atrakcionui. Viešosios tvarkos poskyrio vedėjas Marius Poimanskis teigė, kad atrakcionai – privačioje teritorijoje, tad „kol neišlindę į savivaldybės žemę, tol tai – ne pažeidimas“. Tačiau, pasak T.Tukačiausko, ši žemė – valstybės, tik išnuomota.
Istorija Smiltynėje priminė kitą atrakcionų statybos atvejį Palangoje. Prieš kelerius metus kultūros vertybių saugotojai ėmė aiškinti, kad J.Basanavičiaus gatvėje stovintys atrakcionai užstoja kultūrinius paminklus. Kompanijai, atvežusiai atrakcionus, buvo skirta kelių šimtų litų bauda.
Tačiau ši sprendimą skundė. Kaip prisiminė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos padalinio vadovas Naglis Puteikis, teismų karuselė įsisuko, o atrakcionas dirbo kaip dirbęs visą sezoną.
„Jiems yra paranku pasistatyti, gauti baudą, užvilkinti procesą ir toliau dirbti“, – teigė N.Puteikis.
Tačiau, anot jo, turi būti paisoma elementaraus protingumo kriterijaus, kur gali atsirasti atrakcionai ir kur jiems ne vieta.
„Į Smiltynę žmonės važiuoja ramiai pailsėti, dabar juos pasitiks triukšmas. Turime viena atrakcioną Klaipėdos laivų remonto įmonės teritorijoje, tačiau niekam jis nekliūva. Negirdėjau ir kad gyventojai skųstųsi“, – sakė pašnekovas.
