Užsienio kompanijos greitai perprato, kaip Lietuvoje galima krautis pelną pamynus įstatymus. Į Lietuvą vežami gerokai pasenę ir nesaugūs atrakcionai. Per Jūros šventę vos išvengta nelaimės, kai viena karuselė užsiliepsnojo besisukdama.
Nesutramdo olandų
Palanga jau kelerius metus bergždžiai grumiasi su olandais, kurie pėsčiųjų bulvaru tapusią J.Basanavičiaus gatvę užgriozdino didžiuliais atrakcionais ir vaikus gąsdinančiais siaubo namais.
Karuselės ir šokdynės pakeliui prie Palangos tilto pastatyti nelegaliai – žemė, kurią verslininkai nuomoja, yra nekomercinės paskirties rekreacinė teritorija. Sezonas jau persirito į antrą pusę, o nelegalūs atrakcionai ir toliau kraunasi pelną.
„Mes jų veiklai nesame išdavę jokių leidimų. Veikia jie nelegaliai. Dėl to kreipėmės ir į teismą, tačiau mums palankų sprendimą jie apskundė“, – „15min“ teigė Palangos mero pavaduotojas Saulius Simė.
Šio pramogų verslo modelis Palangoje jau aiškus: nelegaliai pasistatę atrakcionus verslininkai bando užvilkinti teisminį procesą iki pat sezono pabaigos, kad galėtų pakankamai užsidirbti.
Palangos miesto valdininkai yra parengę siūlymus, kur atrakcionai galėtų stovėti ir nedarkytų vaizdo. Siūloma, kad tokių pramogų zonos turėtų atsirasti miesto pakraščiuose – Bangų gatvėje ar Žiemos futbolo aikštėje. Netgi buvo siūloma verslininkams sukurti naują maršrutą: traukinuku gabenti žmones nuo J.Basanavičiaus gatvės iki pramogų vietos.
„Sutinku – miesto centre gali likti nedideli atrakcionai, bet ne tokie, kurie kelia didžiulį triukšmą, užstoja vaizdą“, – teigė mero pavaduotojas.
Jis prisiminė, kad prieš kelerius metus atrakcionai buvo kiek toliau nuo centro, prie „Statoil“ degalinės. Tačiau ir tuomet lankytojų netrūko – žmonių visada buvo.
„Yra kavinių, kurios kviečia į kamerinės muzikos vakarus, pasiklausyti, pavyzdžiui, smuiko. Dabar smuiko garsų beveik negirdėti – tik atrakcionai, žmonių riksmai“, – teigė S.Simė.
Kunigus maitina „Siaubo namai“
Iki pačių aukščiausių institucijų šią vasarą nukeliavo tyrimas dėl „Siaubo namų“, pastatytų rekreacinėje zonoje. Olandai sklypą ir pastatą vaiduoklių namams nuomojosi iš Kauno kunigų seminarijos. S.Simė stebėjosi, kad seminarijos atstovai užstoja „Siaubo namus“, esą jie seminarijai duoda finansinės naudos. Bendrovė „Leander LTU“ yra įsipareigojusi atstatyti seminarijai priklausantį pastatą.
Šiuo metu įvairios institucijos aiškinasi, ar „Siaubo namai“ nedaro žalos juose apsilankiusiems vaikams.
Kaip teigė Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Klaipėdos skyriaus pavaduotoja Vijoleta Budriuvienė, kreiptasi į įrenginio gamintojus ir paprašyta tikslios informacijos, nuo kelerių metų vaikas gali eiti į tokį atrakcioną. Nors paslaugų teikėjai tikina, kad čia gali lankytis ir 4 metų vaikas, specialistai abejoja, ar toks amžius – pakankamas.
Palangos Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Emilija Lapėnienė, apsilankiusi „Siaubo namuose“, patikino, kad tokia „pramoga“ gali kenkti vaikų psichologinei raidai. Atrakcione besilankančios specialistės pačios matė, kaip iš jo išbėgo klykdama dešimtmetė.
Tyrimą dėl „Siaubo namų“ atlieka ir Valstybinė darbo inspekcija.
Atgabena senienas
Į pajūrį atvežamų atrakcionų amžius iki 20 metų senumo. Tačiau kai kurie atrodo dar senesni. Sekmadienį Jūros šventėje rūkti pradėjusio atrakciono savininkai atsisakė bendrauti su žiniasklaida. Kelias dienas ūžusiame atrakcione pramogos galėjo baigtis liūdnai: staiga ėmė rūkti viena besisukanti karuselė. Anot ugniagesių, gaisras kilo valdymo prietaise. Laimei, niekas nenukentėjo.
Pirmadienį, susipakavę įrengimus, verslininkai iš Klaipėdos išvažiavo.
Vieša paslaptis, jog į Lietuvą atgabenami jau susidėvėjusios karuselės.
„Net neabejoju, kad pas mus atvežama tai, kas patiems olandams atrodo seniena. Dar pavežios kelerius metus čia, paskui gabens į kokią Ukrainą“, – teigė S.Simė.
Išsiskyrė gražiuoju
Įžūliems atrakcionų verslo atstovams kol kas nepavyko įsitvirtinti tik Smiltynėje. Į kovą su jais stojo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, prieštaravusi, kad Smiltynėje atsirastų tokių įrengimų. Tai, anot parko vadovo Tomo Tukačiausko, būtų buvusi tikra vizualinė tarša.
„Teko nemažai kalbėtis, tikrai ne vieną valandą aiškinti, nes ne iš karto suprato, kodėl mes priekaištaujame“, – prisiminė T.Tukačiauskas. Susidūręs su atrakcionų verslo atstovais jis ėmė domėtis praktika kituose miestuose. „Mus gelbėjo tai, kad parkas pripažintas išskirtine visuotine vertybe. Vertybė ir tai, koks jis matomas nuo marių“, – aiškino T.Tukačiauskas.
Atrakcionus Smiltynėje jau pradėję statyti verslininkai galiausiai sutiko išsikelti. Suradę kitą vietą jie jau išsigabeno visą mantą.
