Dabar rengiami teisės aktai profesionalams leistų plačiau naudoti šiuos orlaivius, nei dabar tai leidžia Civilinės aviacijos administracijos (CAA) nustatytos taisyklės.
Krašto apsauga – viena iš sričių, kurioje bepiločių gamintojai siūlo išnaudoti šią techniką. Bepiločiais galima rinkti informaciją, stebėti, skenuoti ir tai daryti aprėpiant didžiules teritorijas.
„Krašto apsaugos ministerija – turim jiems nulenkti galvą, kad jie pasitikėjo mumis. Jie jau dveji metai iš Lietuvos gamintojų perka bepiločius orlaivius ir juos naudoja kaip taikinius apmokyti kariams šaudyti“, – sako Bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos prezidentas Antanas Gedvilas.
Bepiločių orlaivių gamintojai mėgina įsilieti ir į žemės ūkį, esą ūkininkai net neįsivaizduoja, kad bepiločiai gali tiksliau nustatyti jų patirtą žalą ir tai pigiau, nei kelti sraigtasparnį.
„Konkrečiai žvėrių padaryta žala – nieko nėra paprasčiau kaip iš bepiločio orlaivio padaryti nuotrauką ir pamatyti, kiek žalos padaryta. Greitai ir nebrangu“, – sako A. Gedvilas.
„Dažniausiai ir daugiausiai montuoja kameras, video ir foto, bet galima įvairius sprendimus specifinius montuoti, pavyzdžiui, termo kameras pasėlių būklės stebėjimui. Galima apšvietimą montuoti, galima ultra garso signalus“, – sako Antanas Petrauskas, UAB „Promaksa“ direktorius.
Šiuo metu galiojančios CAA nustatytos taisyklės bepiločiams draudžia skraidyti aukščiau nei 120 metrų, arti pastatų, virš žmonių, taip pat už matomumo ribų. Todėl pati administracija inicijavo pokyčius, kurie komercinių bepiločių rinkai padėtų vystytis greičiau.
„Mėgėjai kol kas neregistruos bepiločių priemonių, tačiau komerciniam naudojimui ir profesionaliam naudojimui naudojamos priemonės turės būtų licencijuotos, patikrintos – tiek pati priemonė, tiek piloto galimybės jį valdyti“, – sako ūkio viceministras Marius Skarupskas.
Pasak viceministro, prognozuojama, kad pasaulyje bepiločių orlaivių sektorius per ateinančius 10 metų augs 7 kartus, todėl Lietuva turi tam tinkamai pasiruošti.
