Premjero Andriaus Kubiliaus vidutinis mėnesio atlyginimas pernai, neatskaičius mokesčių, siekė 10,85 tūkst. Lt. Beveik tiek pat uždirbo švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius bei žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius – po 10,012 tūkst. Lt.
Kitų ministrų algos, neatskaičius mokesčių, svyruoja tarp 8,4–10 tūkst. Lt Praėjusių metų duomenimis, mažiausiai iš Vyriausybės narių uždirbo teisingumo ministras Remigijus Šimašius (8 496 Lt), kultūros ministras Arūnas Gelūnas (8 487 Lt), energetikos ministras Arvydas Sekmokas (8 483 Lt) ir ūkio ministras Dainius Kreivys (8 480 Lt). Tuo tarpu kai kuriose ministerijų kuruojamose įmonėse vadovų algos – kur kas įspūdingesnės.
Bene didžiausią atlyginimą iš valstybės kontroliuojamų įmonių vadovų pernai gavo Ignalinos atominės elektrinės (IAE) generalinis direktorius Osvaldas Čiukšys – neatskaičius mokesčių, jo alga paskutinį 2010 metų ketvirtį siekė 26,4 tūkst. Lt. Tiesa, gruodį pakeitus IAE vadovo darbo sutartį nuo sausio 1-osios jo alga sumažinta 35 proc. ir dabar popieriuje siekia 17,1 tūkst. Lt. Pasibaigus pirmajam šių metų ketvirčiui, O.Čiukšiui gali būti skirtas priedas – kintamoji atlyginimo dalis, kuri priklausys nuo įmonės veiklos rezultatų.
Į bendrovę LESTO sujungus dvi elektros energijos skirstomųjų tinklų įmones, jos generalinio direktoriaus Arvydo Tarasevičiaus darbo užmokestis siekia 15 tūkst. Lt į rankas. Nors Lietuvos banko valdybos narių atlygis buvo mažinamas, jų algos popieriuje pernai siekė 17,898 tūkst. Lt. Daugiau nei kai kuriems ministrams tekdavo ir banko padalinių vadovams – po 9 214 Lt.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka, neatskaičius mokesčių, trečiąjį praėjusių metų ketvirtį per mėnesį gaudavo 13,094 tūkst. Lt. Didesnes nei šią bendrovę kuruojančios Susisiekimo ministerijos vadovas Eligijus Masiulis (9 421 Lt) algas gauna ir „Lietuvos geležinkelių“ direktoriaus pavaduotojai, taip pat – vyriausiasis finansininkas.
Sistema – nenatūrali
Lietuvoje nusistovėjusi valstybinių atlyginimų hierarchija nėra unikali. Pavyzdžiui, neseniai apskaičiuota, kad Didžiojoje Britanijoje 172 valstybės tarnautojai uždirba daugiau nei premjeras Davidas Cameronas, kurio metinės pajamos siekia 142,5 tūkst. svarų sterlingų (572,8 tūkst. Lt).
Daugiausia – dukart tiek, kiek ministras pirmininkas – uždirba Sąžiningos prekybos tarnybos, kuri iš esmės atitinka Lietuvos konkurencijos tarybą, vadovas Johnas Fingletonas. Tačiau tai nereiškia, kad politikų ir valdininkų algų sistema mūsų šalyje yra tobula.
„Valstybinių algų sistema nenatūrali. Manau, ji turėtų būti peržiūrėta ir įvardyti aiškūs kriterijai. Premjero ir ministrų algos, vertinant jų atsakomybės laipsnį ir svarbą visuomenės gyvenimui, Lietuvoje yra per mažos“, – konstatavo ekonomistas Rimantas Rudzkis. Anot jo, reikia suformuoti aiškius principus, lemiančius algos dydį: iš vienos pusės atsakomybė, iš kitos – darbo kiekis.
Valstybinių algų sistema nenatūrali. Manau, kad ji turėtų būti peržiūrėta ir įvardyti aiškūs kriterijai. Premjero ir ministrų algos, vertinant jų atsakomybės laipsnį ir svarbą visuomenės gyvenimui, Lietuvoje yra per mažos, – konstatavo ekonomistas Rimantas Rudzkis.Anot personalo valdymo paslaugų bendrovės „Consulteam Baltics“ vadovo Žilvino Akelio, valstybės įmonių ir įstaigų Lietuvoje yra galybė, todėl tiesmukiškai gretinti atlyginimus neanalizuojant konkrečių pareigybių ir reikalingos kompetencijos – kaip lyginti „obuolius su apelsinais“. Tačiau personalo vadybos specialistas taip pat sutiko, kad Lietuvoje valstybės įmonių vadovų darbo užmokesčio dydžių peržiūra – jų pareigybių vertinimas, atlyginimų ir skatinimo paketo palyginimas – „būtų sveikintinas dalykas“. Tiesa, jis pridūrė, kad, pavyzdžiui, Vyriausybės narių atlyginimų tvarkos keitimas nėra paprastas procesas, mat jie „apgaubti ir politine aura“.
Motyvuoja ne vien atlygis
Ž.Akelio teigimu, atlyginimo dydis iš esmės priklauso nuo trijų veiksnių: pareigybės svorio (įtakos dydžio), asmens kompetencijos ir pasiekto rezultato. Valstybės politikų atveju pareigybės svoris turi ypatingą reikšmę. „Negalime pateikti tikslios informacijos, koks darbo užmokestis mokamas panašias pareigas einančiam pareigūnui, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ministrui, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Tačiau neabejotina, kad jo dydis bus proporcingas valstybės, sveikatos apsaugos biudžeto ir sistemos masto dydžiui, įvertinus pragyvenimo lygį. Tas pats principas galioja ir versle – vadovų atlyginimai skiriasi proporcingai verslo dydžiui“, – aiškino specialistas.
Tačiau Lietuvoje valdžios atlyginimai yra reguliuojami griežtos vidinės atlyginimų sistemos ir nėra atsižvelgiama į rinkos atlyginimų dydį. „Ši sistema yra labai nelanksti, ji negali įvertinti rinkos lygmens ar asmens indėlio. Netgi darbo rezultato niekaip neatspindi atlyginimo dydis“, – sakė „Consulteam Baltics“ vadovas.
Pašnekovas svarstė, kad Vyriausybės nariai paskiriami terminuotam laikotarpiui, tad juos eiti šias pareigas turėtų motyvuoti ne vien atlyginimas, bet ir kiti veiksniai. „Tačiau akivaizdu, kad ministro darbo užmokesčio lygmuo neatitinka jo pareigybės svorio“, – tvirtino Ž.Akelis.
Būtina reformuoti
„Situacija yra nenormali ir premjeras visada sakė, kad valstybės tarnautojų atlyginimų sistemoje yra didelis chaosas. Priedų sistema įneša labai daug neaiškumų ir premjeras tikisi šitas problemas išspręsti per valstybės tarnybos reformą, kuri dabar ruošiama“, – tvirtino ir ministro pirmininko patarėjas Virgis Valentinavičius. Anot jo, valstybės įmonių vadovų atlyginimų tvarką taip pat reikia keisti, mat kai kurių jų algų dydžių „pagrindimas nėra įtikinamas“. Patarėjo nuomone, pakeitus atlyginimų tvarką nebūtinai premjero alga turėtų būti didžiausia, svarbu, kad sistema būtų logiška ir nuosekli, kaip dabar nėra.
Tiesa, V.Valentinavičiaus teigimu, valstybės įmonių vadovų atlyginimai yra palyginti menka problema – reikia iš esmės pertvarkyti jų valdymą: „Valstybės įmones reikia grąžinti valstybės įtakon, nes jos pasidariusios kaip atskiros karalystės, kurios nusistato dėsnius ir apskritai su niekuo, pirmiausiai – su valstybe, nesidalija pinigais. Matėme, kokių problemų kyla, kai „Lietuvos geležinkelių“ paprašoma grąžinti biudžetui, mokesčių mokėtojams kažkiek pinigų.“
V.Valentinavičius svarstė, kad per dvejus metus įmanoma įvesti tvarką minėtose srityse, nors pertvarkų baimė ir pasipriešinimas tiek valstybės tarnyboje, tiek įmonėse yra dideli.
Singapūras – valdininkų rojus
Tiek R.Rudzkis, tiek Ž.Akelis kaip pavyzdį, kaip turėtų būti sutvarkyta valstybės mokamų algų sistema, nurodė Pietryčių Azijos valstybę Singapūrą. Šios šalies ministras pirmininkas Lee Hsien Loongas vadinamas daugiausia pasaulyje uždirbančiu valstybės vadovu – net ir sumažinus algą dėl krizės, jis uždirba daugiau nei 6 mln. Lt per metus. Teigiama, kad ir Singapūro valdininkai gauna didžiausias pasaulyje algas. Taip siekiama kovoti su korupcija ir suvilioti dirbti kompetentingiausius žmones.
„Kiek aš žinau, Singapūre veikia protinga sistema, kur žmogus, dirbantis atsakingą darbą valstybės įstaigoje, turi gauti ne mažesnį atlyginimą negu atitinkamoje pozicijoje versle“, – sakė R.Rudzkis.
Tiesa, Singapūro valdininkų atlyginimai pasaulyje susilaukia ir kritikos. Esą premjero įdėtos pastangos valdant 5 mln. gyventojų turinčią valstybę nevertos atlygio, kuris 80 kartų viršija vidutinės singapūriečių šeimos pajamas. Net JAV prezidentas uždirba 6 kartus mažiau.
