Kada Lietuvą pasieks kita vakcinų siunta?
Antroji vakcinų siunta Lietuvą pasiekti turėtų gruodžio 29 d. Ji turėtų būti šiek tiek didesnė už pirmąją, kurią sudarė 9750 vakcinos dozių. Tada medikai bus skiepijami toliau.
Trečiosios vakcinų siuntos laukiama sausio pradžioje, po to siuntos Lietuvą turėtų pasiekti reguliariai kas savaitę.
Tie medikai, kurie gruodžio 27 d. buvo paskiepyti pirmąja vakcinos doze, antrąją dozę gaus po 21 dienos, sausio 17 d.
Per kiek laiko bus paskiepyti visi medikai?
Kol kas neaišku. Tai priklausys nuo to, kokiais kiekiais vakcina bus tiekiama į Lietuvą. Tačiau tikimasi, kad visus medikus pavyks paskiepyti per pirmąjį 2021 m. ketvirtį.
Kas pirmieji po medikų gaus vakciną?
Pagal dabartinį planą, skiepijama bus tokia eilės tvarka: pirmiausia medikai, tada slaugos ir globos įstaigų personalas ir gyventojai, tada lėtines ligas turintys bei vyresni negu 65 metų gyventojai, o galiausiai vyks visuomenės masinė vakcinacija, kuomet skiepytis galės visi norintys.
Antrojo vakcinacijos etapo koordinavimui bus pasitelktos savivaldybės. Savivaldybių administracijų direktorių paskirti koordinatoriai koordinuos vakcinacijos procesą konkrečioje savivaldybėje bei prioritetinių grupių paskiepijimą organizuosiančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas.
Kada pasiskiepyti galės visi norintys?
Kol kas sunku pasakyti. Tai priklauso tiek nuo to, kokiais kiekiais jau patvirtinta vakcina bus tiekiama į Lietuvą, tiek nuo to, kada bus patvirtintos kitų gamintojų vakcinos.
Kol kas, pagal preliminarias prognozes, masinis gyventojų skiepijimas galėtų prasidėti antrąjį 2021 m. ketvirtį, o per vasarą galbūt jau galės paskiepyti visi norintys Lietuvos gyventojai. Tačiau šios prognozės dar gali keistis.
„BioNTech“ ir „Pfizer“ bendrovių sukurta vakcina, kuria jau pradėti skiepyti medikai, nėra vienintelė vakcina, kurią yra užsisakiusi Lietuva. Bet ši vakcina kol kas yra vienintelė, patvirtinta naudojimui Europos Sąjungoje. Tai, kaip greitai bus galima pasiskiepyti, priklausys ir nuo to, ar ir kaip greitai bus patvirtintos kitos vakcinos nuo COVID-19.
Šiuo metu tikimasi, kad dar viena, „Moderna“ bendrovės gaminama vakcina Europoje bus registruota jau sausio pradžioje. JAV, Jungtinėje Karalystėje bei kai kuriose kitose šalyse ši vakcina jau yra registruota.
Iš viso Lietuva yra sudariusi sutartis su šešiais vakcinų gamintojais ir iš jų ketina įsigyti daugiau nei 7 mln. vakcinos dozių.
Jų turėtų užtekti paskiepyti bent 70 proc. šalies gyventojų. Pasak specialistų, tokia paskiepytų gyventojų dalis užtikrintų kolektyvinį imunitetą nuo koronaviruso.
Kelių vakcinos dozių reikės, norint įgyti imunitetą nuo viruso? Per kiek laiko atsiras imunitetas?
Šiuo metu vyksta skiepijimas „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcina – pirmąja Europoje patvirtinta COVID-19 vakcina. Imunitetą, klinikinių bandymų duomenimis, suteikia dvi „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos dozės, antrąją suleidžiant po 21 dienos po pirmosios. Klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad tuomet tikimybė susirgti COVID-19 sumažėja 95 proc.
Skiepijama suleidžiant vakciną į žasto raumenį, panašiai kaip ir skiepų nuo gripo atveju. Imunitetas susiformuoja praėjus savaitei nuo antrosios dozės.
Ar vakcina bus mokama?
Tiek pati vakcina, tiek vakcinavimo paslauga bus nemokama.
Ar vakcina bus skiepijami vaikai?
Bent kol kas – ne. „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcina, jau patvirtinta Lietuvoje, yra skirta asmenims nuo 16 metų, jaunesnių asmenų ja skiepyti nerekomenduojama.
Ar skiepijimasis bus privalomas?
Skiepijimasis nebus privalomas. Tačiau gali būti, kad nepasiskiepiję žmonės susidurs su tam tikrais ribojimais – pavyzdžiui, skrendant lėktuvu bus reikalaujama turėti ne tik asmens dokumentą ir skrydžio bilietą, bet ir skiepų pasą.
Nepasiskiepijusiems gydytojams ir medicinos darbuotojams gali būti neleidžiama dirbti su sunkiais ligoniais.
Ar vakcina bus skiepijamos nėščios ar maitinančios motinos?
Laboratoriniai tyrimai su gyvūnais neparodė jokio kenksmingo poveikio nėštumui, tačiau duomenų apie „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos vartojimą nėštumo metu ar maitinant kūdikį yra labai mažai.
Sprendimas dėl vakcinos vartojimo nėščiosioms ir krūtimi maitinančioms moterims turėtų būti priimtas tik pasikonsultavus su sveikatos priežiūros specialistu ir įvertinus skiepijimo naudą bei riziką.
Ar man bus galima skiepytis, jei jau persirgau COVID-19?
Tyrimuose dalyvavusiems žmonėms, jau persirgusiems COVID-19 liga, nepasireiškė papildomi šalutiniai poveikiai, tad skiepytis galima.
Nors persirgimas COVID-19 suteikia imunitetą, dabartiniais duomenimis, šis imunitetas neišsilaiko visą gyvenimą, tad skiepytis, jei nuo sirgimo praėjo daug laiko, verta.
Ar po masinio skiepijimo COVID-19 liga išnyks?
Kol kas sunku pasakyti, bet greičiausiai liga neišnyks. Tačiau mokslininkai tikisi, kad esant efektyviai vakcinai ir tinkamoms skiepijimo apimtims pandeminio jos plitimo visuomenėje bus galima išvengti. Bus fiksuojami tik pavieniai ligos atvejai ar protrūkiai.
Toks po vakcinacijos įgytas imunitetas vadinamas „bandos“ imunitetu. Paskiepijus didžiąją dalį populiacijos, apsaugomi ir žmonės, kurie dėl savo imuniteto sutrikimų negali skiepytis ar kuriems po skiepo nesusidaro efektyvus imunitetas.
Todėl skiepydamiesi mes ne tik saugome save ir savo artimuosius, bet ir pažeidžiamus visuomenės narius.
Panašiai dabar yra su, pvz., tymais – ši ilga neišnyko, bet paplitus skiepams nuo tymų ši liga dabar yra itin reta, o dauguma žmonių yra nuo jos apsaugoti.
Kiek laiko pasiskiepijus išliks imunitetas? Ar skiepytis reikės reguliariai?
Kol kas neaišku. Kadangi COVID-19 sukeliantis virusas yra naujas, dar nežinia, kokiam laikui vakcinos užtikrins imunitetą nuo COVID-19. Gali būti, kad skiepytis nuo COVID-19 reikės reguliariai.
O ar vakcina apsaugos nuo viruso mutacijų?
Dar nežinia. Virusai mutuoja dažnai, tačiau mutacijos nebūtinai turi įtakos vakcinos nuo viruso veiksmingumui.
Kai kurios vakcinos nuo virusinių ligų išlieka veiksmingos praėjus daugeliui metų po jų sukūrimo ir suteikia ilgalaikę apsaugą.
Kita vertus, sergant tokiomis ligomis kaip gripas, viruso padermės keičiasi taip dažnai ir tiek daug, kad vakcinos sudėtis turi būti atnaujinama kasmet, norint, jog ši būtų veiksminga.
Mokslo bendruomenė ir reguliavimo institucijos stebės, ar koronavirusas Sars-CoV-2 laikui bėgant keičiasi, ir, jei taip, ar vakcinos gali apsaugoti žmones nuo infekcijos.
Kalbant konkrečiai apie Jungtinėje Karalystėje neseniai pastebėtą bei kitose Europos šalyse jau taip pat užfiksuotą viruso mutaciją, vis dar laukiama tyrimų rezultatų, kaip mutacija paveiks vakcinų veiksmingumą.
Bet kol kas mokslininkai teigia, kad tikimybė, kad vakcina suteiks atsparumą ir prieš mutavusį virusą – didelė, nes ir mutavusiame viruse 99 proc. baltymų liko tokie patys.
Be to, „Pfizer” ir „BioNTech” gamintojai tvirtina, kad prireikus vakcina ir kovai prieš naują koronaviruso atmainą bus pritaikyta per pusantro mėnesio.
Kas leidžia žinoti, kad vakcina nuo COVID-19 yra saugi?
Visos vakcinos, tarp jų ir vakcinos nuo COVID-19, yra ilgai vystomos ir nuodugniai tiriamos. Tik po kruopščių tyrimų vakcinas leidžiama naudoti bandymuose su žmonėmis.
Tokie bandymai irgi yra skirstomi į kelias fazes. I fazės metu nedaug sveikų individų savanorių gauna vakciną. Šios fazės metu tiriamas saugumas, alerginės reakcijos, imunogeniškumas (gebėjimas aktyvuoti imuninę sistemą).
Jei vakcina yra saugi, gerai toleruojama ir imunogeniška, ji pereina į II fazę, kurios metu vakciną gauna daugiau savanorių ir yra toliau vertinamas saugumas, nustatoma vakcinos dozė, dozavimo grafikas ir kiti svarbūs klinikiniai parametrai. Sėkmingai įveikusi II fazę vakcina yra tyrinėjama III klinikinėje fazėje.
Šios fazės metu dažniausiai naudojamas vakcinos/placebo modelis, tiriamieji paskirstomi į mažiausiai dvi grupes, iš kurių viena gauna tiriamąją vakciną, o kita – placebo arba kitą, rinkoje jau esančią, vakciną. Šios fazės metu lyginami abiejų grupių saugumo profiliai bei vakcinos efektyvumas.
Tik po III fazės vakcina, atitinkanti saugumo reikalavimus, gali būti patvirtinta ir pradėta naudoti nebe bandymų sąlygomis.
Jau paskelbti galutiniai „Pfizer” ir „BioNTech” vakcinos, kuria skiepijama Lietuvoje, III fazės klinikinių tyrimų galutiniai duomenys. Jie parodė, kad vakcinos efektyvumas yra 95 proc. praėjus 28 dienoms po antrosios dozės. Jis nesiskyrė tarp skirtingo amžiaus, rasės, lyties, etninės demografinės padėties. Vyresnių nei 65 metų grupėje vakcinos efektyvumas 94 proc.
Kaip gauti tokie skaičiai? Ir tikroji vakcina, ir placebo vakcina buvo suleista dideliam skaičiui, maždaug po 18 tūkst. savanorių. Iš viso abiejose grupėse kartu sudėjus per stebėjimo laikotarpį užfiksuota 170 COVID-19 atvejų.
Net 162 jų buvo užfiksuoti savanoriams, kuriems suleistas placebas, ir tik 8 – savanoriams, kuriems suleista tikroji vakcina. Tai rodo, kad vakcina yra veiksminga.
Koks galimas vakcinos šalutinis poveikis?
Tyrimo metu dažniausiai pasitaikę šalutiniai poveikiai, suleidus „Pfizer” ir „BioNTech” vakciną, buvo skausmas bei patinimas injekcijos vietoje, nuovargis, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, šaltkrėtis ir karščiavimas. Tokie poveikiai pasireiškė daugiau negu 1 iš 10 tyrimų dalyvavusių asmenų.
Bet šie pojūčiai buvo lengvi arba vidutinio sunkumo, o per kelias dienas po vakcinacijos žmonių sveikata pagerėjo. Šiuo metu nėra jokių duomenų, kad vakcina sukeltų kokį nors ilgalaikį poveikį.
Tekstas parengtas remiantis puslapiu www.koronastop.lt, taip pat puslapyje www.covidmed.lt publikuotu mokslininkių Ugnės Ringelevičiūtės ir Ingridos Olendraitės tekstu bei gruodžio 26-27 d. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų viešojoje erdvėje išsakytais komentarais. Informacija preliminari ir bėgant laikui gali keistis.
