Atsakymai į V.Gedvilo klausimą kandidatams į prezidentus: žada daugiau melstis ir kurti meilės atmosferą

Buvęs Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas visiems kandidatams uždavė tokį klausimą:

Ką kandidatai padarytų, kad suvienytų Lietuvą? Kaip siektų, kad aukščiausios institucijos dirbtų be susipriešinimo dėl vieno tikslo?

Kandidatų atsakymai – vaizdo įraše.

VIDEO: Vydo Gedvilo klausimas kandidatams

Vydo Gedvilo klausimas kandidatams

Arvydas Juozaitis mano, kad reikia mažiau kiršinti Lietuvą, o prezidentas, anot kandidato, deja, turi galimybę netgi kiršinti. „Sakyčiau taip: jokių politinių partinių interesų, kaip ir apibrėžia Konstitucija, vadovas turėti negali. Antra, savo asmeninių ambicijų arba didybės manijos pažabojimas, kuris taip akivaizdžiai matomas ekrane, turi būti būdingas vadovui, nes didybės manija taip pat drasko akis. Šių asmeninių savybių reikia atsisakyti ir dažniau melstis arba eiti į bažnyčią, jei jos apsėda. O šiaip labai jau vienyti Lietuvos nereikia, nes suvienytas kumštis dažnai trenkia į sieną ir susižeidžia pats, sugūra visi kaulai“, – teigia kandidatas.

Ingrida Šimonytė pastebi, kad politikų darbas ir yra kalbėti, diskutuoti, ieškoti sprendimų. „Tai įsivaizduoti, kad įmanomas toks darbas ranka rankon, kai niekas su niekuo nesiginčija, tiesiog tada reiškia, kad politika yra mirusi, yra kokia nors autokratija, kur vienas žmogus viską žino, o kiti tiesiog vykdo“, – sako ji. Pasak jos, prezidento tikslas yra telkti politikus tiems darbams, kur jiems yra nedrąsu prisiimti atsakomybę. Tačiau jeigu yra taip, kad kitos valdžios institucijos, pavyzdžiui, pažeidinėja Konstitucijos vertybes, prezidentas dėl taikos ir tylos tikrai negali prieš tokius dalykus užsimerkti, mano I.Šimonytė.

Vytenis Povilas Andriukaitis sako, kad demokratija reikalauja skirtingų nuomonių. „Būtent tada yra demokratija. Demokratija reikalauja skirtingų ekonominių, socialinių, politinių mokyklų“, – teigia jis. Pasak kandidato, svarbiausia susitarti, kad mums iš tiesų reikia gerbti skirtingus politinius įsitikinimus. „Labai gerbti konstitucines, parlamentines, demokratines procedūras ir taisykles. Neleisti kiekvienam pažeisti konstitucinių normų. Tada aš pacituosiu daktarą Kazį Grinių, Lietuvos prezidentą: ligi mes Konstitucijos laikysimės, ligi tol ramybė bus mūsų visuomenėje. Įsivaizduojate? Tai pasakyta 1926 m. Tinka? Tinka. Laikykimės Konstitucijos“, – siūlo jis.

Gitanas Nausėda mano, kad čia labai daug priklauso nuo prezidento nuoseklumo, nuo jo laikysenos pačioje savo veiklos pradžioje, nes pati veiklos pradžia ir apibrėžia kultūrą arba politiką, kurios prezidentas ketina laikytis partijų atžvilgiu, vykdomosios valdžios institucijų atžvilgiu, nevyriausybinių organizacijų atžvilgiu. „Mano išskirtinumas būtų tas, kad aš iš karto ketinu labai aktyviai bendradarbiauti su visomis minėtomis institucijomis“, – žada G.Nausėda. Jei visgi būtų pasukta tuo lengviausiu susipriešinimo keliu, jis sako padarysiąs viską, kad „tokia nekonstruktyvi veikla būtų pakankamai išeksponuota visuomenei, rinkėjams ir patys rinkėjai darytų savo išvadas apie tokių štai šitų politikų ir šitų partijų laikyseną ir veiklą“.

Valentinas Mazuronis įsitikinęs, kad prezidentas yra moralinis autoritetas valstybėje ir nuo jo elgesio, nuo jo pozicijos priklauso labai daug kas. „Reikia nebijoti kalbėtis, bendrauti, atvirai bendrauti, viešai bendrauti. Svarstyti, diskutuoti, taip pat ir klausimus apie užsienio politiką, kurie tarsi prezidento, nors Konstitucijoje parašyta, kad prezidento kartu su Vyriausybe sprendžiami. Reikia kurti pasitikėjimo ir draugystės ir meilės atmosferą, o tam ir yra moraliniai autoritetai tokie, kaip prezidentas“, – mano V.Mazuronis.

Valdemaras Tomaševskis sako, kad pradėti vienyti visas valdžias reikia nuo vertybių. „Jeigu valdžios atstovai turės panašias vertybes – sąžiningumo, gailestingumo silpniesiems, užuojautos vertybes – tada galima veikti. Jeigu vieni gyvens savo pasaulyje, bendraus su bankininkais arba oligarchais, o kiti bandys padėt paprastam žmogui, tai niekada nebus bendro kontakto“, – teigia jis.

Naglis Puteikis sektų skandinavų pavyzdžiu, kurie turi politinių partijų susitarimų tradiciją dėl pačių svarbiausių strateginių jų valstybėms dalykų. „Reikėtų partijų susitarimo dėl švietimo, kad visiems būtų prieinamas aukštasis mokslas nemokamas, kad visi moksleiviai gautų visas paslaugas nemokamai, tėvams nekainuotų, kad būtų vaiko išmoka padidinta iki 100 eurų ir daugiau ir kad būtų susitarimas dėl procentų mokslui ir kultūrai nuo BVP. Tokie trys svarbiausi susitarimai, aš manau, tikrai sumažintų tą daugybę konfliktų, kurie yra natūralūs politikos lydintys reiškiniai“, – sako kandidatas.

Mindaugas Puidokas žiūri į kitą – Airijos – pavyzdį. „Mes turime priimti panašų į Talato susitarimą, kuriame visos politinės jėgos susitaria, kad štai švietimo srityje, sveikatos apsaugos srityje, socialinės apsaugos srityje ir kitose esminėse valstybės raidai srityse mes strategiškai judame ta linkme ir nedarome kardinalių pokyčių po rinkimų“, – teigia jis.

Vienintelis Saulius Skvernelis 15min prezidento rinkimų projekte dalyvauti atsisakė motyvuodamas esą neturi tam laiko.

Visus kandidatų atsakymus rasite jų asmeniniuose profiliuose projekte „PAŽINK KANDIDATĄ“.