Atšaukiama ekstremali padėtis dėl sausros, bet ne dėl Gedimino kalno

„Bendru sutarimu Žemės ūkio ministerijos pasiūlymui atšaukti valstybiniu lygiu ekstremalią situaciją dėl sausros pritarta. Atskirų savivaldybių kreipimųsi dėl pratęsimo nebuvo“, – nurodoma pranešime.

Vyriausybė sprendimą dėl ekstremalios situacijos paskelbimo liepą priėmė hidrometeorologijos tarnybai daugiau nei 15 savivaldybių fiksavusi stichinę sausrą – jose nelijo 30 dienų, dar dešimtyje yra sausringas laikotarpis – jose nelijo 15 dienų. 16 savivaldybių pačios buvo paskelbusios ekstremalią padėtį.

Ekstremalios situacijos visoje šalyje paskelbimas leido Europos Sąjungos (ES) paramos gavusiems žemdirbiams išvengti sankcijų dėl neįvykdytų įsipareigojimų, jie taip pat galėjo pasinaudoti nenugalimos jėgos išimtimis sutartyse su partneriais.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys yra sakęs, kad dėl Lietuvą alinusios sausros ūkininkai patyrė apie 0,5 mlrd. eurų nuostolių.

Gedimino kalno būklė dar kritinė

Kultūros ministerija (KM) informavo komisiją, kad stabilizuotas Gedimino kalno šiaurinis šlaitas, bet pietrytinio šlaito būklė išlieka kritinė, todėl nerekomenduoja ekstremalios situacijos atšaukti.

„Išlieka grėsmė, kad gali būti naujų nuošliaužų pietrytiniame šlaite, kuris nėra stabilus. Ekstremalios situacijos pratęsimui pritarta. KM vykdo kalno stebėjimą, turi pateikti stabilizavimo priemonių planą Vyriausybės komisijoje artimiausiu metu“, – dėsto komisija.

Manto Judriaus nuotr./Ant Gedimino kalno verdantys darbai

Artimiausiu metu Kultūros ministerija turi pateikti kalno stabilizavimo priemonių planą Ekstremalių situacijų komisijai.

Ekstremali situacija valstybės mastu dėl nuošliaužų ant Gedimino kalno Vilniuje paskelbta beveik prieš metus – nuo 2017 metų gruodžio 30 dienos.

Pasak specialistų, per tą laiką situacija ant kalno stabilizuota. Spalį baigtas 15 mėnesių trukęs projektas dėl kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkymo: atkurtas šio šlaito reljefas, įrengta vandens drenavimo sistema, atlikti esamų rostverkų avarijos grėsmės šalinimo darbai, konservuotas požeminio tunelio išėjimas, šlaitas apželdintas, įrengta laistymo sistema. Taip pat sutvarkyta šiaurinė atraminė siena su parapetu ir senojo arsenalo vakarinio korpuso galinė siena.

Nacionalinio muziejaus duomenimis, nuo kalno pašalintas supiltinis gruntas, o pirminis šlaito reljefas atkurtas panaudojant gabionus (tinkladėžes). Jų pagalba suformuotas įšalo nebijantis ir paviršinį bei gruntinį vandenį drenuojantis šlaitas.

Po 2016 metų įvykusių net kelių nuošliaužų deformuotas Gedimino kalno šlaito plotas sudarė 3 tūkst. kvadratinių metrų. Tyrimai parodė, kad pagrindinė kalno problema – vanduo ir gruntas, o nuoslankos formuojasi technogeninio grunto sluoksnyje, kuris atsirado 1985 – 1990 metais ant Gedimino kalno šlaitų, siekiant atkurti pilies gynybinės sienos perimetrą užpylus 6 tūkst. kubinių metrų grunto. Vietomis jo storis siekia net tris metrus. Toks supiltinis gruntas yra priskiriamas prie labai silpnų gruntų, turi daug organinės medžiagos, plytų nuolaužų ir kitų statybinių atliekų. Jis yra labai imlus drėgmei, lengvai įmirksta ir tuomet ima slinkti.

Šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai kainavo 3 mln. eurų. Pagal sutartį atliktiems darbams suteikta iki dešimties metų garantija. Gabionų tinklams suteikta 120 metų garantija.