Apie tai, kad artimiausiu metu dalyje savivaldybių karantino režimas galėtų būti keičiamas, penktadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje užsiminė premjerė Ingrida Šimonytė.
„Kol kas apie judėjimo atnaujinimą ar atlaisvinimą labai intensyviai nediskutuojame, ir tam yra keletas priežasčių: tiek ir bendra epidemiologinė situacija, kuri vis dar nėra tobula, ir tai, kad bandome su atskiromis savivaldybėmis, kuriose epidemiologinė situacija yra gerokai geresnė negu Lietuvos vidurkis ir gerėja, [susitarti] dėl galimo atskirto režimo“, – teigė ministrė pirmininkė.
Tokiose savivaldybėse, pasak jos, galėtų galioti laisvesnis karantino režimas, negu yra paskelbtas nacionaliniu mastu.
„Žinoma, mainais savivaldybėms įsipareigojant situaciją atidžiai kontroliuoti, testuoti, izoliuoti, nustatyti židinius ir taikyti kitas kontrolės priemones“, – pridūrė I.Šimonytė ir teigė, jog svarbi greita savivaldybių reakcija, jei COVID-19 situacija blogėtų.
Mano, kad karantinas kai kur per griežtas
Ribojimų švelninimo gali tikėtis tų savivaldybių gyventojai, kuriose COVID-19 situacija atitinka „B“ scenarijų – čia naujų ligos atvejų per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų fiksuojama 25–100.
Nacionalinio karantino priemonės tokiam lokaliam vertinime, konkrečioje vietoje gali atrodyti šiek tiek ir per griežtos.
„Kada Lietuvos vidurkis yra 400, o dalis Lietuvos yra tarp 400 ir 500, akivaizdu, kad nacionalinio karantino priemonės tokiam lokaliam vertinime, konkrečioje vietoje gali atrodyti šiek tiek ir per griežtos“, – svarstė I.Šimonytė.
Pritaikius „B“ scenarijų, ribojant asmenų srautus, savivaldybėse galėtų veikti muziejai, teatrai, parodos ir kino salės, atsidaryti maitinimo įstaigos, parduotuvės, kurios prekiauja ne tik maistu, paslaugų vietos.
Tiesa, premjerė pabrėžė, kad šių sprendimų dar nėra, vyksta diskusijos.
O jei karantino režimas bus diferencijuotas pagal savivaldybes, tokiu atveju, galimybė judėti laisvai tarp savivaldybių, pasak premjerės, sukeltų papildomų rizikų.
„Kol kas sprendimai tuo klausimu nėra priimti, tačiau diskusijos vyksta, diskusijos vyko vakar, diskusijos vyks taip pat ir kitą savaitę.
Jeigu pavyks tą schemą sudėlioti, tokiu atveju, judėjimo apribojimų palaisvinimas reikštų ir papildomą riziką. Suprantu, kad žiedinių savivaldybių tai pernelyg neliečia, tačiau principas turėtų išlikti bendras“, – komentavo I.Šimonytė.
Judėjimo tarp savivaldybių tvarka, anot jos, galėtų būti keičiama tik kažkada vėliau: „Apie suvaržymų sumažinimą judėti turbūt mes jau kalbėsime vėlesniame etape.“
Aptarė planus ir dėl scenarijaus „A“
Premjerės Ingridos Šimonytės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė naujienų agentūrai BNS nurodė, jog dėl karantino švelninimo savivaldybėse planuojama spręsti anksčiausiai trečiadienį.
„Toks artimiausias pasvarstymas, galvojama, kad galėtų būti sprendimas svarstomas Vyriausybės posėdyje trečiadienį“, – tvirtino ji.
Pasak patarėjos, karantino atlaisvinimo planus ketvirtadienį ekspertų taryba prie Vyriausybės aptarė su savivaldybėmis ir galimus scenarijus dėl vadinamųjų „žaliųjų“ savivaldybių, kai dviejų savaičių užsikrėtimų skaičius 100 tūkst. gyventojų nesiektų 25.
Šis rodiklis atitinka A scenarijų, kuomet nelieka beveik jokių draudimų, išskyrus tam tikrus ribojimus dėl atvykstančių ir išvykstančių iš Lietuvos bei lankytojų srautų valdymą viešose įstaigose ir masiniuose renginiuose.
Kas yra žalioji zona arba „A“ scenarijus, tai iš esmės nėra ribojimų.
„Kas yra žalioji zona arba „A“ scenarijus, tai iš esmės nėra ribojimų. Taip, viskas galėtų veikti, bet noriu pasakyti, kad ir merai atsargiau žiūri.
Kiekviena savivaldybė, galbūt, galėtų priimti ir savo sprendimus, kas gali pas juos veikti ir kas dar turi būti po padidinamuoju stiklu“, – tikino Ž.Gudlevičienė.
Kol kas savivaldybių, pagal sergamumą COVID-19, priskirtinų žaliajai zonai, nėra.
Stiprinti sienų kontrolės neketinama
Nors Lietuvoje aptikta sparčiau plintanti COVID-19 atmaina, o kai kurios ES šalys, tarp jų ir Latvija, imasi griežtesnės atvykstančiųjų kontrolės, mūsų šalyje bent kol kas to daryti neplanuojama.
Pasak ministrės pirmininkės, tiesiog bus vykdoma intensyvesnė kontrolė oro uostuose, taip pat oro linijų bus prašoma užtikrinti, kad visi atvykstantieji užpildytų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro anketas.
„Kadangi dabar atvykstančiųjų oro ar jūrų keliu srautas nėra labai didelis, manome, kad sugriežtintomis administracinėmis priemonėmis pavyks tą srautą kontroliuoti ir užtikrinti, kad pirmiausia žmonės atvykę būtų registruojami testui, o vėliau būtų prižiūrima jų izoliacijos vieta“, – sakė I.Šimonytė.
Ministrė pirmininkė pasisakė ir apie imuniteto paso idėją.
„Jos labai intensyviai nesvarstom dėl labai paprastos priežasties – todėl, kad plataus vakcinavimo pasiūlyti negalim, taip pat negalim pasiūlyti žmonėm pasirinkimo: arba tu gauni tam tikrą privilegiją keliaudamas ir kažkokias veiklas vykdydamas, arba ne“, – aiškino premjerė.
Kadangi šiuo metu vakcinų Lietuva neturi pakankamai, anot I.Šimonytės, tokį pasą turėti nebūtų labai logiška.
Apie imuniteto ar skiepų pasą diskutuojama ES lygmeniu.
Premjerė sakė, kad tikėtini sprendimai dėl tokio dokumento būtų susiję tik su tarptautinėmis kelionėmis – kad žmonės galėtų laisvai judėti iš vienos valstybės į kitą.
„Šalies viduje, tikiuosi, mums pavyks situaciją sutvarkyti ir suvaldyti ir be šito papildomo paso“, – teigė I.Šimonytė.
Nuotolinė spaudos konferencija:
Didesnės atvykstančiųjų kontrolės klausimas tapo aktualus, kai Europoje pradėjo plisti britiška, sparčiau perduodama COVID-19 atmaina.
