Nuo 2011 metų sausio 1–osios įstaiga bus reorganizuota į Vyriausiojo archyvaro tarnybą. Joje turėtų plušėti mažiau darbuotojų, mat kitiems metams patvirtintas maksimalus pareigybių skaičius įstaigoje – 22. Šiuo metu Archyvų departamente užimti 32 etatai iš 37 galimų.
„Kadangi įstaigos funkcijos nesikeis, neįsivaizduoju, kaip reikės dirbti, nes darbų turime iš tiesų daug“, – dienraščiui sakė Archyvų departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Veronika Karklelienė.
Iš Archyvų departamento generalinio direktoriaus pareigų V.Grigoraitis nusprendė trauktis po 12 darbo metų. Vyriausybės prašoma jį atleisti nuo gruodžio 15 dienos. Klausiamas apie priežastis, paskatinusias atsistatydinti, V.Grigoraitis buvo nekalbus. „Tai mano asmeninis reikalas“, – dienraščiui pareiškė jis ir nuo detalesnių komentarų susilaikė.
Nutarimo projektą dėl V.Grigoraičio atleidimo Vyriausybei pateikęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius tikino nežinantis priežasčių, kodėl ilgametis Archyvų departamento vadovas nusprendė trauktis.
Ministras R.Šimašius V.Grigoraičio veiklą vertina dvejopai. „Viena vertus, matau daug normaliai padarytų dalykų. Tačiau kartu pastebiu ir daug ne iki galo atliktų darbų. Pavyzdžiui, Archyvų departamentui pavesta atlikti svarbų vaidmenį dėl elektroninių dokumentų diegimo. Šioje srityje norėtųsi gerokai efektyvesnės veiklos“, – pažymėjo Teisingumo ministerijos vadovas.
Nuo sausio 1 dienos vietoj Archyvų departamento generalinio direktoriaus atsiras Lietuvos vyriausiojo archyvaro pareigos. Kandidato jas eiti paieškos – kultūros ministro Arūno Gelūno rūpestis. Jis kandidatūrą turės pateikti vyriausiąjį archyvarą turinčiai skirti Vyriausybei.
Pasak dienraščio, neoficialiai teigiama, kad į vyriausiojo archyvaro pareigas gali būti siūlomas Archyvų departamento Teisės ir administravimo skyriaus vedėjas Ramojus Kraujelis.
Istoriko išsilavinimą turintis V.Grigoraitis Archyvų departamentui vadovavo nuo 1998 metų.
Prieš daugiau kaip penkerius metus buvo kilęs skandalas dėl V.Grigoraičio galimo bendradarbiavimo su sovietų saugumu. Keli Seimo nariai tikino gavę kopiją dokumento, rodančio, esą Archyvų departamento vadovas praeityje galbūt bendradarbiavo su KGB.
Tuo metu spaudoje skelbta, esą V.Grigoraičio agentūrinė byla LSSR saugumo komiteto sprendimu 1990 metų liepą buvo išsiųsta „toliau saugoti“ į Rusijos miestą Omską. Paviešintus duomenis tyrė Valstybės saugumo departamentas, svarstė Liustracijos komisija. Ji priėmė sprendimą, kad esamos medžiagos nepakanka nustatyti, ar V.Grigoraitis bendradarbiavo su KGB.
