Pagal BK, tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos valstybės sieną, yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Nuo atsakomybės gali būti atleidžiami prieglobsčio siekiantys asmenys bei tie, kurie turėdami tikslą iš Lietuvos neteisėtai pereiti į trečiąją valstybę, yra išsiunčiami į tą šalį, iš kurios atvyko, arba į kilmės šalį.
-
Gitanas Nausėda: negalima sakyti, kad migracijos krizė jau įveikta
-
Vidaus reikalų ministrė pasirašė įsakymą dėl užsieniečių savanoriško grįžimo
-
Riaušininkai išvaikyti, 26 iš jų sulaikyti, yra nukentėjusių pareigūnų
-
Apklausiami įtariamieji dėl riaušių prie Seimo sukėlimo, byla – su kvaišalų prieskoniu
Neteisėtai sieną kirtusiems migrantams, ministrės teigimu, bus siūlomi du variantai.
„Praėjus visoms procedūroms, mūsų sprendimas yra toks, kad tiems asmenims turi būti pasiūlytos dvi alternatyvos – viena alternatyva savanoriškai grįžti į savo kilmės šalį ir kita – baudžiamoji atsakomybė“, – trečiadienį viešėdama opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos posėdyje nurodė A.Bilotaitė.
Ji leido suprasti, kad pradėtų bylų dėl neteisėto sienos kirtimo kol kas nėra.
„Tas procesas galbūt nevyksta taip sparčiai, nes asmenys, kurie patenka į Lietuvos Respubliką, neturi asmens tapatybės dokumentų. Pirmiausia reikia nustatyti jų tapatybę, kas užtrunka“, – tikino vidaus reikalų ministrė.
Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio įsitikinimu, neteisėtus migrantus derėtų maksimaliai ilgą laiką išlaikyti „išsiunčiamame statuse“, tai yra nepradėti prieš juos baudžiamojo persekiojimo.
„Pradėjus baudžiamąjį persekiojimą, jų grąžinimo procedūra galėtų būti sustabdyta, kitaip sakant, persikeltų iš Migracijos departamento į prokuratūrą, Lietuva [migrantą] traktuoja, kad jis yra nebeišsiųstinas“, – pasakojo ministras.
Jis tikino, jog migrantų išsiuntimui į kilmės šalis ruošiamasi – mobilios grupės kalbasi su migrantais, rodo, ką jie gali gauti grįždami.
„Mes pirma bandome praeiti visą grąžinimo procesą, bent jau įtikinimo grąžinti prieš perduodant juos į kitą pusę“, – teigė G.Landsbergis.
Jį ir vidaus reikalų ministrę A.Bilotaitę opozicijoje veikiantys „valstiečiai“ trečiadienį išsikvietė į frakcijos posėdį. Vyriausybės nariai sulaukė klausimų apie antradienines riaušes prie Seimo bei migrantų krizę, jos valdymą.
Jaučia premjerės pasitikėjimą
Paklausta, ar nesvarsto trauktis iš pareigų, A.Bilotaitė teigė, jog tai – premjerės Ingridos Šimonytės sprendimas.
Klausimą apie A.Bilotaitės ateitį vidaus reikalų ministrės poste uždavė šešėliniu užsienio reikalų ministru tarp „valstiečių“ pasiskelbęs Giedrius Surplys.
Pasak jo, Seimas antradienį priėmė gerus sprendimus dėl fizinio barjero statybų Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje bei karių įtraukimo į krizės valdymą, tačiau šie sprendimai, politiko įsitikinimu, pavėluoti.
„Turbūt akivaizdu ir sunku būtų ginčytis, kad migracijos krizė Lietuvoje yra sunkiai valdoma. Vakar mes priėmėm tikrai gerus sprendimus, bet jie yra smarkiai pavėluoti, Lietuvoje mes turime kelis tūkstančius pabėgėlių.
Su savivaldybėmis nesikalbama arba nesusikalbama, merai vadinami mergaitėmis, Rūdninkų poligone pareigūnai – prieš Lietuvos piliečius, prie Seimo vakar pareigūnai – prieš Lietuvos piliečius“, – tęsė G.Surplys.
Bijau, kad bendrų frazių, kad prieš Lietuvą vykdoma hibridinė ataka, nebeužtenka.
Jis teigė jokiu būdu nepateisinantis „chuliganizmo“ ir „banditizmo“, kuris reiškėsi prie Seimo, tačiau pažymėjo, jog situacija – įkaitusi.
„Bijau, kad bendrų frazių, kad prieš Lietuvą vykdoma hibridinė ataka, nebeužtenka“, – pažymėjo parlamentaras.
Jis svarstė, galbūt Vidaus reikalų ministerijai galėtų vadovauti koks nors kitas konservatorių deleguotas atstovas.
„Gerbiu jus kaip politikę, tiktai nežinau, ar jūsų partijoje nėra kitų parako uosčiusių žmonių, kurių vadovavimas Vidaus reikalų ministerijai šiuo metu galbūt nuramintų aistras, galbūt įvestų tvarkos, užtikrintumo.
Žmogiškai noriu paklausti, ar jūs negalvojat, nesvarstot apie atsistatydinimą?“ – teiravosi G.Surplys.
Atsakydama į jo klausimus, A.Bilotaitė tikino, jog su savivaldybėmis kalbamasi nuolat, ieškoma sprendimų.
„Situacija realiai kaitinama, migracijos tema labai kaitina situaciją ir kai kurie politikai, panašu, naudojasi tuo“, – dėstė ministrė.
Ji leido suprasti, kad iš pareigų nesitrauks.
„Aš nežinau, ar jūsų esate žmogus, kuris turite kompetenciją įvertinti mano kompetenciją ir gebėjimus. Manau, mano darbą pirmiausia vertins visuomenė ir premjerė. Čia yra premjerės sprendimas. Šiuo metu aš turiu premjerės pasitikėjimą ir palaikymą“, – tikino A.Bilotaitė.
Šiuo metu aš turiu premjerės pasitikėjimą ir palaikymą
Ji kartojo, kad situacija šalyje sudėtinga ir kreipdamasi į G.Surplį teigė abejojanti, kad jis, eidamas vidaus reikalų ministro pareigas, padarytų ką nors daugiau.
„Galbūt“, – pridūrė A.Bilotaitė.
Kalbėdama apie protestą bei riaušes prie Seimo bei kai kurių Seimo narių įsitraukimą į tai, ministrė teigė, jog jie turės būti už tai įvertinti.
„Aš manau, kad yra skandalinga, kad šioje antivalstybinėje veikloje aktyviai įsitraukia ir dalis Seimo narių – tą mes vakar matėme, veidai buvo matomi vakar ir aš manau, kad turės būti atitinkamas įvertinimas. Aš nesiimsiu to vertinti“, – pažymėjo A.Bilotaitė.
Ne visiems migrantams leidžiama grįžti
Posėdyje dalyvavęs užsienio reikalų ministras G.Landsbergis papasakojo, kaip rūpinamasi neteisėtai sieną kirtusių migrantų išsiuntimu į jų kilmės šalis. Baltarusijos režimas kai kurių išleisti esą nenori.
„Kalbėjau praeitą savaitę su Irako užsienio reikalų ministru, vakar – su Kurdistano regiono užsienio reikalų ministru. Faktas, kad kuo ilgiau jie skraidys, tuo daugiau žmonių parsiveš. Ne visi lėktuvai grįžta pilni, grįžta apie pusė jų užpildytų.
Mūsų žiniomis, tai yra ne tik dėl to, kad žmonės nenori grįžti, bet ir dėl to, kad jiems neleidžiama grįžti. Dėl to vakar aš kreipiausi į Jungtinių Tautų pabėgėlių komisarą prašydamas siųsti misiją į Baltarusiją spręsti pabėgėlių krizės. Ten yra daug pabėgėlių, kurie nori grįžti, bet jiems neleidžiama“, – kalbėjo ministras.
Migrantų išsiuntimą iš Lietuvos, pasak jo, organizuoja Lietuvos Vyriausybė. Tą esą gali inicijuoti ir kilmės šalys.
Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija neteisėtai pateko daugiau kaip 4,1 tūkst. migrantų, rašo BNS.
Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis.
Priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.
