Nijolė Sadūnaitė antradienį buvo pašarvota Vilniuje esančiame laidojimo paslaugų centre, Jeruzalės padalinyje. Trečiadienį su ja galima atsisveikinti Vilniaus Kalvarijų Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčioje. 13 val. už N.Sadūnaitę bus aukojamos ir mišios. Po jų disidentė bus palydima į amžino poilsio vietą sostinės Verkių kapinėse.
Patys gražiausi atsiminimai
15min pakalbino su N.Sadūnaite atsisveikinti atvykusius vilniečius.
Vilnietis Tadeušas: „Pamenu ją nuo tų laikų, kai pasisakė tame mitinge. Kadangi esu Žemutinio Pavilnio gyventojas, o sesuo Nijolė paskutiniu metu gyveno seserų namuose prie Kristaus Karaliaus ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus bažnyčios, teko susipažinti betarpiškai ir kalbėtis. Labai šviesi asmenybė ir labai sąžiningas žmogus. Tikrai tyras žmogus ir mums reikia sekti jos pavyzdžiu“.
Vilnietė Jolita: „Nijolė tarnavo Lietuvai, gynė ją savo asmenybe, tikėjimu, malda, drąsa, žodžiais išmintingumu. Ji pirmiausia įsiminė savo paprastumu ir giliu tikėjimu. Nieko nepriskyrė sau. Visa matė kaip Dievo dovaną. Ji matė kiekvieną žmogų Dievo akimis, Dievo žvilgsniu – ir tą, kuris jai darė gera, ir tą, kuris ją skriaudė. Ji į kiekvieną žiūrėjo su meile, gailestingumu, atjauta, supratingumu. Man asmeniškai tai paliko didžiausią įspūdį bendraujant su ja“.
Vilnietė Irena: „Labiausiai įstrigo, kad ji pasisakė, jog be advokato apsigins pati. Labai sužavėjo jos drąsa, toks nepasidavimas. Kaip sakoma, su šypsena eina skersai pro duris, pro sienas. Labai žavėjo tuo savo ryžtu. Aš jos asmeniškai nepažinojau, bet teko skaityti „Kroniką“ (sovietmečiu pogrindyje leistą „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, – red. past.). Teko apie ją girdėti ir klausantis „Amerikos balso“. Man atrodo, ji sužavėjo visą pasaulį. Tokia buvo energinga, savo tikslo siekianti, ir viską paskirianti Dievui. Nieko sau, viską tik kitiems, gerus darbus dirbti“.
Vilnietė Angelina: „Susipažinome artimiau, akis į akį tais laikais, kai buvo Garliavos įvykiai. Žmogus, kuris švietė visiems. Jo tokią šviesą skleidė, kad atrodė, jog šalia jos pats geresnis daraisi. Gyvenime esu gal pora tokių žmonių sutikusi, kurie skleistų tokią šilumą“.
Iškili disidentė
Vienuolė anapilin iškeliavo sekmadienį, kovo 31-ąją, būdama 85-erių.
N.Sadūnaitė gimė Kaune 1938 metais, Anykščiuose baigė Jono Biliūno vidurinę mokyklą, 1970 metais Vilniuje – medicinos seserų kursus.
Aktyvi antisovietinė veikėja 1975 metais sovietų režimo buvo nuteista už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ dauginimą ir platinimą.
Vienuolės kelią po mokyklos pasirinkusi moteris buvo nuteista trejus metus kalėti griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje ir po to dar trejiems metams tremties.
Grįžusi į Lietuvą N.Sadūnaitė vėl įsitraukė į „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidybą, dėl to buvo toliau sovietų saugumo persekiojama.
1987 metų rugpjūčio 23 dieną ji su Antanu Terlecku, Vytautu Bogušiu ir Petru Cidziku surengė mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje paminėti Ribbentropo ir Molotovo paktą. Mitinge po ilgų priespaudos dešimtmečių buvo viešai sugiedotas Lietuvos himnas.
N.Sadūnaitė 1992 metais buvo apdovanota Sausio 13-osios atminimo medaliu, 1998 metais – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi, 2000 metais – Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
2017 metais N.Sadūnaitei paskirta Seimo įsteigta Laisvės premija, skiriama žmonėms, nusipelniusiems laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms.
N.Sadūnaitė iki mirties tarnavo Švenčiausios Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos vienuolyne.