Kuo gyvena Vilnius? Kaunas? Visaginas? Širvintos? Artėjant savivaldos ir merų rinkimams portalas LRT.lt ruošia publikacijų ciklą, kuriame apžvelgia, su kokiomis problemomis susiduriama skirtingose savivaldybėse ir kaip siekiama jas spręsti.
Didžiausia konkurentė – buvusi bendražygė
Elektrėnų savivaldybė mero postą turi 19 metų – nuo 2000-ųjų, kai įkurta savivaldybė. Liberalas (anksčiau centro, dabar – sąjūdžio) Kęstutis Vaitukaitis šiame poste – 15 metų. Vienai kadencijai savivaldybės vairą perėmęs buvo socialdemokratas Arvydas Vyšniauskas. Jis šiemet tokį scenarijų nori pakartoti – kandidatuoja vėl.
Neaplenkė savivaldybės ir po Lietuvą pasklidusi rinkimų komitetų banga. Su vienu iš jų – „Patriotų sąjūdis už Elektrėnų kraštą“ – į merus kandidatuoja Silva Lengvinienė. Ji – VšĮ „Elektrėnų profesinio mokymo centro“ vadovė ir, svarbiausia, buvusi K.Vaitukaičio bendražygė Liberalų sąjūdyje.
Kad ji tokiu būdu tapo viena didžiausių konkurenčių dabartiniam merui, kabėta „Žinau, ką renku“ debatuose, taip teigia ir vietinio laikraščio „Elektrėnų kronika“ redaktorė Julija Kirkilienė.
„Politikė yra dirbusi pradinės mokyklos direktore, savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja, o jos vadovavimo laikotarpiu Elektrėnų profesinio mokymo centras tiesiog suklestėjo. [...] Elektrėniškiai politikai mano, kad ji bus bene rimčiausia K.Vaitukaičio varžovė į savivaldybės mero postą“, – sako ji.
Kitas neseniai gimęs rinkimų komitetas – „Nepartinė savivalda“. Jo kandidatė į merus – naujas veidas vietinėje politikoje – Jūratė Balčiūnaitė. Ji į politiką suka po bendruomenės kovos prieš ketinimus kaimynystėje statyti krematoriumą.
Sąrašai susitraukė pabūgus negrąžinamo užstato
Elektrėnų savivaldybę valdyti, be jau paminėtų, ruošiasi ir kitos partijos: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (kandidatas į merus ir skyriaus pirmininkas – Ramūnas Kartenis), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (pirmininkas Vytautas Vėželis, kandidatas į merus – Raimondas Ivaškevičius) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (pirmininkas Stanislav Michalkevič).
Rinkimuose į savivaldą Elektrėnų savivaldybėje nedalyvauja iki šiol narių Taryboje turėjusi „Tvarka ir teisingumas“ ir Lietuvos centro partija. Sumažėjo šiemet ne dalyvaujančių partijų, bet ir sąrašuose esančių pavardžių skaičius.
„Šiems rinkimams įsigalėjo naujas įstatymas: jeigu savivaldybės įstaigos vadovas kandidatuoja rinkimuose, jis privalo duoti 9 tūkst. eurų užstatą ir, jei tarybos nario statuso atsisako, užstatas negrąžinamas. Tad šių metų sąrašuose neliko mokyklų direktorių, sveikatos apsaugos įstaigų vadovų, savivaldybės įmonių direktorių ir kt.
Vadovai vietoj savęs į sąrašus suskubo įrašyti vaikus, sutuoktinius ar kitus giminaičius, bet jie balsų, žinoma, pritrauks mažiau nei patys vadovai“, – padėtį aiškina J.Kirkilienė.
Gausiausias sąrašas – mero vadovaujamo „Liberalo sąjūdžio“ (50 kandidatų), kuris turi daugumą Taryboje, trumpiausias – visuomeninio judėjimo „Nepartinė savivalda“ (13 pavardžių).
Nostalgija vaikystės pramogoms ir repeticijos lauke
Bet grįžkime prie savivaldybės simbolių. Kad elektrinės kaminai išnyks iš horizonto, jau aišku, toks likimas laukia ir nostalgiją daugeliui vietinių keliančio atrakcionų parko „Vaikų pasaulis“, kuris kažkada buvo vienas moderniausių Lietuvoje. Ir nors keliais sluoksniais dažytos metalinės atrakcionų konstrukcijos jau beveik visiškai sudorotos korozijos, daugelis dar puoselėja viltį, kad nors menka dalelė jo išliks.
Savivaldybės administracija užsakė vieno ryškiausių atrakcionų parko elementų – apžvalgos rato – ekspertizę, po kurios paaiškės, ar saugu jį vėl prikelti gyvenimui. Tiesa, tyrimo rezultatai paaiškės tik po rinkimų, o iki to laiko kandidatai į savivaldą gali žadėti nostalgiškiems elektrėniškiams, kad garsusis ratas išliks. Tą jie ir daro.
Yra Elektrėnų savivaldybėje ir problemų, kurių išsprendimu, rodos, netiki nė patys gyventojai. Pavyzdžiui, Kazokiškių kaimo pašonėje žiojintis sąvartynas, kuriame kasdien šiukšles verčia šiukšliavežės iš 8 Vilniaus regiono savivaldybių, įskaitant Vilniaus miestą. Kas toliau jame planuojama – tai plėtra iki 31 hektaro, dar labiau artinantis gyventojų link. O ir dabar sąvartynas nuo artimiausių namų nenutolęs nė kilometro.
Tačiau kai kurios žaizdos, nors ir lėčiausiais žingsneliais, gydomos. Daugelį metų įvairių kandidatų lūpose skambėjęs pažadas – nauji Vievio kultūros namai. Dviejų aukštų medinukas ne tik nepatenkino, kaip sako „Elektrėnų kronikos“ žurnalistė Virginija Jacinavičiūtė, kultūros renginius mėgstančių vieviečių poreikių, bet ir buvo avarinės būklės. Galiausiai 2018 metų gegužę gautas finansavimas naujam pastatui ir senasis nugriautas.
Kultūros centras prisiglaudė policijos nuovados patalpose. Bėda tik ta, kad nugriovus avarinį pastatą, naujasis dygti pradėjo tik visai neseniai – prieš pat rinkimus. Policijos nuovados patalpos, žinoma, kultūrinei veiklai nepritaikytos: koncertų rengti jose negalima, o net 11 miestelio meno kolektyvų repetuoja ten, kur pavyksta: mokyklų aktų salėse, o kartais – ir lauke.
Pasiplaukiojimai ežere tarp enterokokų
Kita Vievio piktžaizdė – ežeras. Kaip pasakoja Vilkabalių bendruomenės „Vievio šilas“ atstovė Dovilė Juškevičienė, ne vienas, išsimaudęs ežere, vėliau pasipuošia bėrimais. Dėl to šalia ežero nutraukta ir pramoginė veikla.
„Jau daugelį metų Vievio ežere fiksuojama tarša. Fiksuojama ji tik vasaros metu, kai vyksta maudynių sezonas. Elektrėnų sveikatos biuras fiksuoja viršijančius normas žarninių lazdelių (E. coli) ir žarninių enterokokų kiekius“, – pasakoja D.Juškevičienė.
Jau daugelį metų Vievio ežere fiksuojama tarša. Fiksuojama ji tik vasaros metu, kai vyksta maudynių sezonas. Elektrėnų sveikatos biuras fiksuoja viršijančius normas žarninių lazdelių (E. coli) ir žarninių enterokokų kiekius, – pasakoja D.Juškevičienė.
Prastais rezultatais Lietuvoje išsiskiriančio ežero vandens kokybe labiausiai susirūpino vietiniai gyventojai – bendruomenė laimėjo projektą, kuriuo buvo išsamiai ištirta ekologinė situacija. Nustatyta, kad į ežerą su 3 paviršinio vandens šaltiniais patenka ir daug teršalų. Taršos normos net žiemą kai kur yra 10 kartų didesnės nei leidžiama.
„Ne visame Vievio mieste sutvarkyta nuotekų sistema. Galbūt vietiniai gyventojai, pasinaudodami proga, kad pro juos teka upelis ar melioracijos griovys, į jį išleidžia savo lauko tualetų turinius ir taip tarša patenka į ežerą“, – svarsto vietinė gyventoja.
Bet kol kas tai – tik svarstymai, priežasčių aiškinti neskubama. Kalbėdama apie tai, ar valdžia po tyrimų ėmėsi rimtesnių priemonių, bendruomenės atstovė juokauja, kad politikai dabar labiau užsiėmę rinkimais.
„Kol kas net nelabai aišku, kokių toliau veiksmų planuojama imtis toliau, kad būtų įvykdytas švarinimas ir problemų sprendimas“, – pabrėžė ji.
Pinigines šluoja šildymas
Kitą problemą iliustruoja pensininkės Vandos istorija. Kadangi vienai kaime gyventi tapo per sunku, ji persikėlė į vieną iš Elektrėnų daugiabučių. Butas priklauso jos sūnui, kuris prieš keletą metų emigravo. 75-erių Vandai Elektrėnuose patinka – viskas, ko reikia, yra arti, aplinka tvarkinga, o ir bute gyventi sulaukus oraus amžiaus paprasčiau.
Tačiau rūpestis apima tada, kai gauna sąskaitą už komunalines paslaugas. Elektrėnai garsūs tuo, kad didžioji dalis pastatų mieste – sovietiniai daugiabučiai, dažnai miestas netgi pašiepiamas pavadinant jį „mikrorajonu tarp Vilniaus ir Kauno“. Nors dalis sovietinių daugiabučių po truputį jau renovuojami, Vanda gyvena nerenovuotame.
O tai reiškia didelius komunalinius mokesčius. Pavyzdžiui, už sausio mėnesio šildymą ji, gyvendama standartiniame 2 kambarių bute, sumokėjo 84 eurus, o iš viso mokesčiai siekė 150 eurų. Ir tai tik labai taupant: įjungtos šviesos ji be reikalo nepalieka, kaip ir vandens neleidžia veltui.
150 eurų pensininkei elektrėniškei – labai daug, nes jos pajamos siekia vos 320 eurų per mėnesį. O su paskutine sąskaita ji gavo ir įspėjimą – kitą mėnesį už šildymą reikės mokėti dar daugiau (6,33 cento už kilovatvalandę).
Kaip pasakoja vietinė žurnalistė V.Jacinavičiūtė, ilgą laiką už šildymą elektrėniškiai mokėjo palyginti nedaug. Ir buvo penimi pažadais, kad kai „Lietuvos energijos gamyba“ pastatys naują biokuro katilinę, kaina sumažės dar labiau. Bet išėjo priešingai. Ir situacija tokia sudėtinga, kad net pažadais šildymo kainas sumažinti kandidatai į savivaldą nelabai žarstosi.
„Niekas net nežada tų kainų mažinti. Ir meras per debatus pasakė, kad šildymas tikrai nepigs, o kaip tik brangs“, – sako V.Jacinavičiūtė.
Iš ko šilumos energiją pirkti, elektrėniškių komunalinėmis paslaugomis besirūpinantis Elektrėnų komunalinis ūkis (EKŪ), pasirinkimą dabar turi tik vieną – iš jau minėtos „Lietuvos energijos gamybos“. O monopolijos sąlygomis klientui sąlygos niekada nebūna pačios geriausios, sako V.Jacinavičiūtė.
EKŪ, priklausančio savivaldybei, generalinis direktorius Ričardas Leckas LRT.lt pabrėžė, kad netgi Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nustačius vadinamąsias lubas, kad LEG kilovatvalandę šildymo parduoti galėtų brangiausiai už 4,04 cento, EKŪ ją perka už 4,27 cento.
Pasak R.Lecko, nauja savivalda visgi svertų mažinti šildymo kainą turėtų.
„Reikia turėti supratimą, reikia turėti ir šiokios tokios įtakos“, – sako jis. Neatmestina, nors sunkiai įgyvendinama, pasak jo, ir idėja dėl nuosavų biokuro katilinių statybos.
Kaip pabrėžia LEG, šilumos kainą nustato ne „Lietuvos energijos gamyba“, o Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) teisės aktai ir aukcionuose šiluma parduodama ne brangiau, nei numatyta minėtuose teisės aktuose.
„Bendrovė nepardavinėjo šilumos už 4,27 cento kainą, apie kurią kalbama tekste – vasario mėn. Elektrėnų komunaliniam ūkiui (EKŪ) parduodamos šilumos kaina buvo 4,04 cento. Kovo mėn. kaina bus dar mažesnė – 3,88 cento, o balandžio mėn. – 3,69 cento. Kiekvieno mėnesio šilumos kaina skiriasi neatsitiktinai – Komisija nustato kainodarą, kuria mūsų Bendrovė privalo remtis, o mėnesinė šilumos kaina kinta priklausomai nuo rinkoje besiformuojančių kuro kainų, kurioms įtakos mes neturime“, – patikslina LEG atstovai.
Viršutinę mėnesio šilumos kainos ribą, vadovaujantis teisės aktais, nustato pats šilumos tiekėjas, šiuo atveju – EKŪ, teigia LEG. „Lietuvos energijos gamyba“, pasak jų, aukcione negali siūlyti didesnės šilumos pardavimo kainos, nei paskaičiuota šilumos tiekėjo – EKŪ.
