Anot teisėjų, byloje esantys duomenys vertinti „selektyviai, paviršutiniškai ir fragmentiškai“, o Vilniaus apygardos teismas viršijo įgaliojimus, paskelbdamas, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) informaciją nepagrįstai pripažino valstybės paslaptimi.
Teisėjų nuomone, teismas turėjo siekti gauti Paslapčių apsaugos koordinavimo išvadą dėl informacijos slaptumo ir išsikviesti VSD specialistą išsiaiškinti, ar informacijos paviešinimas galėjo atskleisti žvalgybos pareigūnų ir slaptųjų bendradarbių tapatybę.
„Apeliacinės instancijos teismas šių veiksmų neatliko ir nutarties išvadas grindė ne teisiniais argumentais, o niekuo neparemtais samprotavimais, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad informacijos atskleidimas sukėlė riziką VSD darbuotojams ar žvalgybos slaptiesiems bendradarbiams“, – rašoma trijų teisėjų nuomonėje.
Atskirąją nuomonę pasirašė Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai Dalia Bajerčiūtė, Vytautas Masiokas ir Alvydas Pikelis.
Aukščiausiasis Teismas šį mėnesį galutinai išteisino prezidentės atstovę D.Ulbinaitę dėl kaltinimų valstybės paslapties atskleidimu.
Šis sprendimas priimtas minimalia persvara – keturiais balsais prieš tris.
Keturi teisėjai – Rima Ažubalytė, Olegas Fedosiukas, Eligijus Gladutis ir Gintaras Goda – sutiko su Vilniaus apygardos teismo vertinimu, kad naujienų agentūros BNS paskelbtą informaciją Valstybės saugumo departamentas nepagrįstai pripažino valstybės paslaptimi.
D.Ulbinaitė buvo kaltinama, kad atskleidė slaptą informaciją naujienų agentūros BNS redaktorei. Tyrimas pradėtas po to, kai BNS 2013 metų spalį paskelbė apie VSD perspėjimus šalies vadovams, jog Rusija rengia informacines atakas.
Teismai yra pripažinę, kad vykdant ikiteisminį tyrimą buvo neteisėtai sekami BNS darbuotojai. D.Ulbinaitė savo kaltę neigė.