„Siūlome patvirtinti translyčių asmenų gydymo aprašą, tas aprašas buvo parengtas dar 2017 metų birželį. Jis būtų tarpinis dalykas, jis numato gydymą iki operacijos, tik dalinį“, – Vyriausybei pristačiusi savo praėjusių metų veiklos ataskaitą BNS trečiadienį sakė K.Bubnytė.
Jos teigimu, jei ministras pasirašytų dokumentą, atsirastų daugiau teisinio aiškumo.
„Aprašas tiesiog suteiktų tam tikrą teisinį tikrumą ir aiškumą tiek translyčiams asmenims, nes būtų kriterijai, kam gydymas galėtų būti taikomas, ir taip pat medicinos specialistams – jiems dabar yra neaiškumų, kokį gydymą, kokia apimtimi, kam jie gali taikyti“, – aiškino ji.
Prieš metus Vyriausybė buvo pavedusi Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijoms pateikti teisės aktus dėl gydymo paslaugų teikimo asmenims, turintiems lyties tapatumo sutrikimų. Tokiems teisės aktams rengti buvo sudaryta speciali grupė, tačiau parengti dokumentai nugulė į stalčių.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad prieš jam patvirtinant gydymo tvarką reikia išgirsti Seimo valią šiuo klausimu.
„Mes laukiame pirmiausia įstatymų leidėjų aiškaus apsisprendimo, kaip apsispręs leidėjas, taip mes ir padarysime“, – prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė A.Veryga.
Lietuva 2007 metais pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl to, kad nėra įstatymo, reglamentuojančio lyties keitimo tvarką.
Pasak K.Bubnytės, Vyriausybės protokolinis nutarimas, kuriuo sveikatos apsaugos ministras būtų įpareigotas pasirašyti Lyties tapatumo sutrikimo (transseksualumo) diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašą, būtų bent minimali pažanga daugiau nei 10 metų užsitęsusiame šios bylos vykdymo procese.
Civilinis kodeksas, kuriame numatyta galimybė keisti lytį, priimtas 2000 metais, bet realiai ši nuostata neveikia, nes nėra priimtų reikiamų įstatymų. Seimui ne kartą mėginta teikti su lyties keitimu susijusius įstatymų projektus, bet visi jie būdavo atmetami.
Teisingumo ministerija pernai pasiūlė Civiliniame kodekse atsisakyti „lyties pakeitimo“ sąvokos ir vietoje jos įtvirtinti „lytinės tapatybės“ terminą.
Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko BNS yra sakęs, kad skirtingais skaičiavimais, Lietuvoje gali būti nuo 200 iki 1,5 tūkst. translyčių žmoni.
Premjeras atmeta atstovės EŽTT raginimus translyčiams užtikrinti teises į gydymą
Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Vyriausybė neskubės su sprendimais dėl paslaugų transseksualams teikimo tvarkos.
Taip jis komentavo Vyriausybės atstovės Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) Karolinos Bubnytės raginimą įpareigoti sveikatos apsaugos ministrą reglamentuoti paslaugų tokiems asmenims teikimą.
„Seime yra įregistruotas įstatymas, kuris naikina prievolę Vyriausybei padaryti poįstatyminius aktus, tad reikia tiesiog pažiūrėti ir sukoordinuoti su Seimu savo sprendimus“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams teigė S.Skvernelis.
Lietuva dar 2007 metais pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl to, kad nėra įstatymo, reglamentuojančio lyties keitimo tvarką. K.Bubnytė teigia, kad įpareigojimas ministrui reglamentuoti paslaugų teikimo tvarką būtų minimali pažanga daugiau nei 10 metų užtrukusiame šios bylos vykdymo procese, tačiau premjeras nemano, kad reikalingas naujas Vyriausybės protokolinis nutarimas.
„Kol kas naujų protokolinių sprendimų tikrai nereikia, mes su sveikatos ministru kalbėsime ir žiūrėsime, ar tos tvarkos, poįstatyminiai aktai yra parengti, ar gali būti parengti“, – dėstė S.Skvernelis.
