Įkvėpė ir kitus
„O tai kalbos nepasiruošiau, kaip čia viską pasakyti, ko nesakyti, kaip nenugriūti“, – akimirką, kuomet pernai režisierius Vytenis Pauliukaitis paskelbė, kad „senelių darželis“ pelnė apdovanojimą „Geriausias amžius – mano amžius“, juokdamasi prisimena „Gerumo skraistės“ vadovė Gita Mickevičiūtė. Nei ji, nei centro lankantys senoliai nesitikėjo, kad kasdienė jų veikla žmonėms gali palikti tokį gilų įspūdį.
Apdovanojimas, kurį iniciatyva gavo susumavus visuomenės ir komisijos balsus, ne tik suteikė daugiau matomumo, bet ir realiai pritraukė daugiau lankytojų. Pasak Gitos, per televiziją išvydę dienos užimtumo centrą, vietos žmonės iš pradžių ir negalėjo patikėti, jog jis veikia ne didžiuosiuose miestuose. „Senolius tikrai paskatino išeiti. Kiti žinojo, bet nedrįso, paskui pamatė ir vaikai net sakė: „Taigi nueik, gi ten faina“, – kalba centro vadovė. Ji priduria, kad 2017 m. įkurto centro lankytojai, pelnę apdovanojimą, patys įgijo daugiau pasitikėjimo, gyrėsi artimiesiems, apdovanojimas tarsi įrodė, kad yra verta užsiimti šia veikla.
Gita ne kartą pabrėžė, kad visa centro veikla yra bendra – darbuotojos mokosi kartu su senoliais, tad ir apdovanojimas atiteko ne tik jai, bet ir visiems lankytojams. Juo visi net ir pasidalijo.
Po iškilmingos ceremonijos, „Gerumo skraistės“ komanda vyko į Dzūkijos televiziją pasipasakoti, pasidžiaugti statulėle. Išeinant iš centro, apdovanojimas išsprūdo iš rankų ir, nukritęs ant žemės, sudužo į daugybę paskirų gabalėlių. Stojo tyla. Gerai dar, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, užsakiusi viena statulėle daugiau (tarsi tyčia, būtent amžiaus kategorijos), galėjo sudužusiąją pakeisti. Tad, dienos centro lentynoje dabar puikuojasi nesugadintas trofėjus, o pirmojo šukės – kiekvieno darbuotojo namuose. Seneliams, gimtadienio proga, prie dovanos taip pat pridedama dalelė kartu pelnyto apdovanojimo.
Sprendžia opias problemas
Nors dienos centrų pagyvenusiems žmonėms šalyje yra nemažai, jie dažnai neužtikrina transporto. O tai kartais yra esminis faktorius, sulaikantis juos namie.
„Teisinė bazė nėra sutvarkyta taip, kad senoliai gautų paslaugas ne tik tada, kai jau guli lovoje. Jie nori gyventi visavertį gyvenimą ir dėl tam tikrų judėjimo sunkumų to negali. Todėl atvežimo aspektas yra labai svarbus“, – pabrėžia centro vadovė. Atvežimo paslauga labai džiaugiasi ir sunkiai vaikštanti dienos centro lankytoja Elena: „Mus per visų Alytų praveža. Ekskursija.“
Ir Gita, ir kalbintos centro lankytojos vienatvę įvardija kaip vieną pagrindinių iššūkių, su kuriuo susiduria vyresnio amžiaus asmenys. „Žmogui reikia žmogaus. Dievas už tai sutvėrė Adomui Ievą, kad nebūtų vienas. Nebūtinai poroj, bet vis tiek... Vaikai dirba savo darbus, o tu, kai nebegali dirbti, lieki snūduriuot“, – garsiai mąsto Elena. Jai pritaria ir Aldona: „Nusibosta (buvimas namie, aut. pastaba). Dieve, Dieve, kaip nuobodu. Aš net negalvojau jaunystėje, kad taip gali būti nuobodu.“
Dienos centrų pagyvenusiems žmonėms šalyje yra nemažai, jie dažnai neužtikrina transporto. O tai kartais yra esminis faktorius, sulaikantis juos namie.
Abi moterys džiaugiasi dienos užimtumo centro siūlomų veiklų įvairove, taip pat, tiesiog galimybe pabendrauti, pabūti kitoje aplinkoje. „Turėjome sveikos mitybos paskaitas, būna įsikalbėjimo minutės, per kurias lankytojai tarpusavyje pasikalba, jiems palengvėja paleidus emociją“, – pasakoja vadovė.
Be bendros patalpos, kurioje senoliai leidžia laiką, centre yra ir atokvėpio kambarėlis, kuriame lankytojai gali pabūti vieni, pailsėti nuo bendrų diskusijų. Prie įėjimo įsikūrusi jauki bibliotekėlė, kurioje gyvenantis bibliotekininkas ir įstaigos masažuotojas katinas Šposas pasitinka lankytojus ir svečius. Koridorius papuoštas stereotipus apie senatve laužančiomis fotografijomis, didelėje lentynoje eksponuojami lankytojų sukurti darbai.
Senoliai dažnai užsiima rankdarbiais. „Gerumo skraistės“ komanda mezga, velia, lipdo, gamina atvirutes. Svarbu pabrėžti, kad ši veikla nėra skirta tik tam, kad tiesiog būtų ką veikti. Pavyzdžiui, per praėjusias Kalėdas pagamintos atvirutės buvo siunčiamos vienišiems senoliams, Baltijos kelią prisimenančio renginio metu dalytos pačių pagamintas apyrankės, megztos kojinės akcijai „Lietuva 100 – Sveikas, mažyli!“.
Dienos užimtumo centro lankytojai, nors kai kurie ir sunkiai judantys, eina į filmus, parodas, spektaklius, grybauja, sportuoja mieste įrengtose aikštelėse, aktyviai dalyvauja visuomeniniame Alytaus gyvenime. „Net bėgime 600 m. dalyvavom – su vaikštynėm, su lazdom, kaip kas galėjom – įveikėm ir visi gavom po medalį“, – prisimena centro vadovė. „Įsivaizduojat, penktadienį–šeštadienį širdies ritmas sutrikęs, sekmadienį maratoną bėgau, antrą vietą užėmiau“, – priduria Elena.
Žvelgiant plačiau, dienos centro pelnytas Nacionalinis lygybės ir įvairovės apdovanojimas Lietuvos visuomenei priminė, kad senyvo amžiaus žmonėms, negalintiems išeiti iš namų, trūksta kokybiškų užimtumo paslaugų. „Senelių darželis“ iškėlė problemą, kurios sprendimu susidomėjo ir kiti miestai, geruoju pavyzdžiu pasekė ir Marijampolė.
Jei žinote panašią iniciatyvą, nusipelniusią lyčių lygybės, tautų savitarpio supratimo, LGBT* lygiateisiškumo, amžiaus, negalios, religijų ir įsitikinimų, metų proveržio bei atviros visuomenės puoselėjimo srityse, ir kuri, jūsų nuomone, verta Nacionalinio lygybės ir įvairovės apdovanojimo, ją nominuoti galite ČIA:. Anketa veiks iki vasario 19 d.
Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus 2018 organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu. Šiemet juos remia AB „Swedbank“, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Atviros Lietuvos fondas, Britų taryba, Norvegijos Karalystės ambasada, UAB „Rimi Lietuva“, AB „Telia Lietuva“.
Šis tekstas yra apdovanojimų organizatorių bei partnerių turinys, tad draudžiamą ji platinti be Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos sutikimo.
