VCHD griežtai atsiriboja nuo bet kokių įvykių, dėl kurių iškeltos baudžiamosios bylos, komentarų, tačiau nori visuomenei priminti, jog klaidos medicinoje neišvengiamos. Jos įvyksta tiek dėl tiesioginės ar netiesioginės medikų kaltės, tiek dėl prasto darbo organizavimo, personalo trūkumo ar pervargimo.
Kreipimesi rašoma: „Kaip bebūtų skaudu, dalis klaidų pasibaigia pacientų mirtimis. Tačiau nereikia pamiršti, jog didžiausia mirčių dalis yra tiesioginė paciento sveikatos būklės pasekmė. Prisiminkite – dalis operuojamų pacientų neišvengiamai miršta dėl vienokių ar kitokių priežasčių.
Gydytojo profesinė atsakomybė turi objektyviąsias ribas, kurias nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis. Tenka susitaikyti su realybe, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų, ir ne visos ligos gali būti išgydytos, gydydamas pacientą, gydytojas negali padaryti daugiau nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė. Jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žalos vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine.
Gaila, bet Lietuvos Respublikoje pradėjo formuotis Linčo teismo pagrindu paremtas išankstinis gydytojų pasmerkimas ir nuteisimas.
Šiuo metu yra priimta daug įstatymų ir teisinių aktų, reglamentuojančių mediko atsakomybę ir atrodo, jog viskas turėtų linkti link civilizuotos klaidų analizės: klaidos turėtų būti analizuojamos ir aptariamos klinikinių konferencijų metu, gydymo įstaigų administracijose, akreditavimo tarnyboje ir pan.
Gaila, bet Lietuvos Respublikoje pradėjo formuotis Linčo teismo pagrindu paremtas išankstinis gydytojų pasmerkimas ir nuteisimas. Eilinį kartą formuojamas neigiamas mediko įvaizdis. Teisinės sistemos „džiunglėse“ gydytojai paliekami vieni. Jiems nei morališkai, nei finansiškai niekas nepadeda. Gydytojų tiesioginiai darbdaviai – gydymo įstaigos – tiesiog atsiriboja nuo kaltinamo mediko. Mažai iniciatyvos padėti ir iš profsąjungų pusės.
Kita veikiančioji pusė – nukentėjęs pacientas ar jo giminės jau gali remtis „žalos be kaltės“ teisiniais aktais, be to stebima ir nauja teisininkų specializacija medicininių klaidų tyrimo klausimu. Yra pavyzdžių, kai advokatai patologijos centruose dalija savo vizitines korteles skundo pateikimui. Skunduose medikai dažnai prilyginami kriminaliniams nusikaltėliams, padariusiems netyčinę žmogžudystę ar sunkų kūno sužalojimą. Priešingos praktikos ar teisinių siekių dekriminalizuoti medicinines klaidas ir neatitiktis, deja, dar nėra.
Nepamirškite – jei dėl kiekvienos komplikacijos ar net mirties chirurgai dalyvaus teisme, labai greitai nebus kas jus operuoja.
Suprantame, kad gyvename teisinėje valstybėje, kurios teisinė sistema formuojama teismų praktika. Tačiau dabartinės tendencijos nėra džiuginančios ir motyvuojančios geram ir inovatyviam darbui bei visuomenės gerovei. Dabartinė praktika stumia link gynybinės medicinos, verčiančios gydytoją „apsistatyti“ visą atsakomybę nuimančiais parašais, algoritmų kūrimais ir pan.
Manome, kad dabar vykstantys teismai gali atsisukti ir prieš pačius pacientus. Akivaizdu, jog gydytojai dirbdami savo tiesioginį darbą bijos būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, todėl atsisakys gydyti sunkius klinikinius atvejus, atlikti sudėtingas operacijas. Nepamirškite – jei dėl kiekvienos komplikacijos ar net mirties chirurgai dalyvaus teisme, labai greitai nebus kas jus operuoja.
VCHD nariai išreiškia solidarumą ir moralinę paramą savo kolegoms, įtrauktiems į žeminančius, žeidžiančius ir žlugdančius teisminius procesus bei įspėja, jog pacientai praras savo specialybei atsidavusius specialistus, gebančius atlikti sudėtingiausias ir rizikingiausias operacijas, bijodami susigadinti savo karjerą, asmeninį bei profesinį gyvenimą“.
