„Jau ne pirmus metus ministerija nesilaiko biudžetinės drausmės ir nepanaudotų lėšų negrąžina į valstybės biudžetą, o naudoja jas ateinančių metų išlaidoms dengti. Be to, ministerija neužtikrino, jog jai pavaldžių įstaigų nenaudojamas valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas būtų tinkamai prižiūrimas arba perduodamas tretiesiems asmenims, nustatyta ir kitų su turto nuoma susijusių pažeidimų“, – sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Švietimo ir mokslo ministerija 2013 m. pabaigoje negrąžino į valstybės biudžetą nepanaudotų 876,48 tūkst. Lt, o iš anksto šiomis lėšomis sumokėjo nario mokestį už 2014 m. dalyvavimą tarptautinėje „Nordplus“ programoje. Nepanaudotų 768,24 tūkst. Lt į biudžetą negrąžino, bet pervedė į savo depozitinę sąskaitą banke ir ministerijai pavaldi įstaiga Valstybinis studijų fondas.
Švietimo ir mokslo ministerija 2013 m. pabaigoje negrąžino į valstybės biudžetą nepanaudotų 876,48 tūkst. Lt.
Auditoriai turėjo pastabų ir dėl ministerijos konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio. Finansinės būklės ataskaitoje nurodytas beveik 6,2 mln. Lt mažesnis nekilnojamųjų kultūros vertybių likutis, nes konsoliduojamos įstaigos (Klaipėdos, Vilniaus Gedimino technikos, Šiaulių ir Vytauto Didžiojo universitetai, Vilniaus dailės akademija ir Gamtos tyrimų centras) pateikė duomenis neįvertinę pastatų tikrąja verte. Ataskaitos duomenys netikslūs ir dėl Valstybinio studijų fondo neteisingai apskaitytų beveik 14,7 mln. Lt grąžintinų į valstybės biudžetą lėšų.
Gavo neteisėtų pajamų
Auditoriai daug dėmesio skyrė turto naudojimui viešosiose profesinio mokymo įstaigose. Atlikus audito procedūras pasirinktinai šešiose mokymo įstaigose (iš 21-os), nustatyta, jog pažeisdamos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir disponavimo juo įstatymą įstaigos išnuomojo iš ministerijos panaudos pagrindais gautas nenaudojamas patalpas ir neteisėtai gavo 320,37 tūkst. Lt pajamų.
Pažymėtina, jog atsižvelgdamos į pastabas, įstaigos dar audito metu nutraukė neteisėtai sudarytas nuomos sutartis, o gautas už nuomą lėšas pervedė į valstybės biudžetą. Valstybės kontrolės nuomone, ministerija turėtų inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kad viešosioms profesinio mokymo įstaigoms valstybės turtas galėtų būti perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise.
Ministerijoje neišspręstas klausimas ir dėl pavaldžiose įstaigose nenaudojamo, nereikalingo 13,8 mln. Lt vertės valstybei priklausančio nekilnojamojo turto tolesnio panaudojimo (priežiūros, remonto, nugriovimo, perdavimo ir pan.). Kasmet tokio turto būklė blogėja, avarinės būklės pastatai kelia pavojų aplinkai ir visuomenei, o šio turto valdymo sąnaudoms padengti naudojamos ministerijos ir pavaldžių įstaigų lėšos.
Nesilaikė viešųjų pirkimų taisyklių
Atlikus auditą Lietuvos sveikatos mokslų universitete nustatyta, kad universitetas, įsteigė nevalstybinę vidurinę mokyklą ir į ją investavo per 2 mln. Lt nuosavų lėšų, iš anksto nenustatęs veiklų, susijusių su studijų organizavimu ar mokslinių tyrimų veikla. Universitetas šiuo atveju nesivadovavo Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintu apribojimu, kad valstybinės aukštosios mokyklos gali steigti ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis ir į juos investuoti tik tuo atveju, kai toks steigimas ar investavimas yra susijęs su valstybinės aukštosios mokyklos vykdoma studijų organizavimo ir mokslinių tyrimų veikla ir būtinas šiems tikslams pasiekti.
Įstaigos dar audito metu priėmė atitinkamus sprendimus, kad ištaisytų audito metu nustatytus pažeidimus
Be to, pirkdamas įsteigtos vidurinės mokyklos remonto darbus nesivadovavo Viešųjų pirkimų įstatymu ir kitomis taisyklėmis. Viešųjų pirkimų įstatymą pažeidė ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, kuris knygų spausdinimo paslaugas įsigijo suskaidęs pirkimus ir pasirinkęs netinkamą pirkimo būdą – apklausą. Turto valdymo pažeidimų nustatyta ir Gamtos tyrimų centre. Gamtos tyrimų centras dalį patikėjimo teise priklausančio valstybės turto – teniso aikštyną ir dvi patalpas – valdė pažeisdamas racionalumo ir viešosios teisės principus: negavo dalies pajamų už išnuomoto teniso aikštyno naudojimą, o patalpas išnuomojo ne viešo konkurso būdu ir be steigėjo leidimo.
Pažymėtina, jog visos minėtos įstaigos dar audito metu priėmė atitinkamus sprendimus, kad ištaisytų audito metu nustatytus pažeidimus.
