Kur buvo stipriausi vėjai?
Kaip feisbuke skelbia meteo.lt, kaip ir buvo prognozuota, praėjusią parą antrojo sustiprėjimo metu pavojingiausi vėjai buvo Vakarų ir Pietvakarių Lietuvoje. Tuo tarpu šiaurės rytiniai rajonai pavojingų gūsių išvengė.
Patys stipriausi vėjo gūsiai užfiksuoti:
- Klaipėdos uoste, Ventės rage ir Nidoje (prie jūros esančiame bokšte) – iki 35 m/s
- Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 34 m/s
- Šilutėje – iki 29 m/s
- Šventojoje – iki 28 m/s
- Klaipėdos ir Nidos meteorologijos stotyse (10 m aukštyje) – iki 26 m/s
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba priminė vėjo apibrėžimus:
- Pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/val.)
- Stichinis vėjas ≥28 m/s (≥101 km/val.)
- Katastrofinis vėjas ≥33 m/s (≥119 km/val.)
Nuplovė laiptus
Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė Aušra Feser pasakojo, kad skaudžiausiai audra smogė kopagūbriui.
„Tarsi nukirto. Liko lyg kinų siena“, – teigė pašnekovė.
Ryte parko darbuotojai spėjo apžiūrėti tik Nidai priklausančią pajūrio teritoriją. Tačiau ir čia matyti skaudūs padariniai – neliko bent 4 laiptų į pliažus.
„Iš viso tokių laiptų yra apie 80. Vien Nidoje – 8. Matome, kad bent pusės neliko. Spėjome apžiūrėti dar tik dalį teritorijos. Galime tik numanyti, kad audros padariniai bus didžiuliai“, – vardijo A.Feser.
Neringos meras Darius Jasaitis teigė, kad gyvenvietėse virtę medžiai jau sutvarkyti. Tačiau labiausiai jam nerimą kelia tai, kad audros siautėja ir viduržiemį. Paprastai jos būdingos rudens ir pavasario sezonams.
„Turime duomenų, kad kaimyninėje teritorijoje padėtis kur kas sunkesnė: kopagūbris jų paplautas, vanduo užliejo mišką“, – pasakojo D.Jasaitis.
Privartyta medžių
Žalos pridaryta ir žemyninės dalies pajūrio zonoje. Pajūrio regioniniame parke taip pat privartyta medžių. Stipriausiai – ties Olando kepure vadinamo skardžio.
Parko vadovas Darius Nicius teigė, kad apžiūrėjus parką situacija neprimena ekstremalios. Yra paplautų paplūdimio ruožų, nuverstų medžių.
„Mačiau daug vaikštinėjančių po parką. Ir su vežimėliais. Paprašyčiau būti atsargius, nes dar daug nulaužtų šakų kabo medžiuose, kai kurie medžiai nusvirę“, – kalbėjo D.Nicius.
Palangoje virto 30 medžių
Po miestą pirmadienio rytą važinėjo ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus. Jis teigė, kad darbo netrūksta po itin sudėtingos nakties.
„Dėl stipraus vėjo Šventojoje jūra nebepriėmė vandens, tad Šventosios upė išsiliejo iš krantų bei apsėmė šalia esančius medinius poilsio namukus, užsemta buvo ir Šventosios uosto teritorija.
Tačiau šiandien jūra po truputį priima upės vandenį, tad uosto teritorijoje vanduo jau nuslūgęs, potvynis traukiasi ir kitoje Šventosios dalyje.
Per audrą pakilo ir Rąžės vandens lygis, kai kuriose vietose ji išsiliejo iš krantų“, – vardijo meras.
Įsisiautėjus vėjui, jūros bangos talžė ir kurorto paplūdimius. Prasčiausia situacija ties Būtinge, Nemirseta, Užkanave bei Monciškėmis – čia kopos stipriai paplautos.
Laimei, centriniams Palangos ir Šventosios paplūdimiams didelės žalos stiprus vėjas nepadarė, kadangi bangos kopų nepasiekė.
„Tai dar kartą patvirtina, kad sprendimas papildyti paplūdimius smėliu buvo teisingas – jei minėti darbai nebūtų buvę atlikti, šiandien kalbėtume apie visai kitokią situaciją paplūdimiuose. Žinoma, kažkiek smėlio jūra pasiėmė, tačiau tikimės, kad jį sugrąžins“, – tvirtino Š.Vaitkus.
Per audrą Palangoje išvartyta apie 30 medžių, dar antra tiek išlaužyta bei išvartyta Birutės parke. Gerokai daugiau nukentėjo rekreaciniai kurorto miškai – čia išvartyta šimtai medžių, tikimės, kad miškininkai juos sutvarkys.
Klaipėdos meras: kaštus reikia skaičiuoti nebe mūsų kalkuliatoriais
„Dar šiek tiek ankstoka įvertinti, kiek tos žalos padaryta, tačiau tikrai nemažai, natūralu, kad pati didžiausia žala yra paplūdimiai, paplautos kopos, prarasta dar šiek tiek smėlio, dar šiek tiek atiduota žemės jūrai, ir labai stipriai suniokota visa infrastruktūra, inventorius“, – pirmadienį BNS sakė V.Grubliauskas.
Pasak mero, savivaldybė iš savo finansinių resursų sutvarkys infrastruktūrą – apžvalgos aikšteles, pėsčiųjų takus, įrenginius, tačiau pajūrio juostai apsaugoti reikia konceptualių sprendimų, pvz., papildymo smėliu. Ir tai jau nebe vienos savivaldybės kompetencija.
„Kalbant apie konkrečias sumas, kol kas dar reikia suskaičiuoti, vyksta apžiūra visuose paplūdimiuose, įskaitant ir Smiltynę, visiems padaryta žala.
Dėl paplūdimių reikia kuo skubiau organizuoti susitikimą su Aplinkos ministerija, kalbant jau ne apie kosmetinius ar proginius, bet apie konceptualius sprendimus, tiek papildant Klaipėdoje paplūdimius smėliu, tiek kitas priemones“, – apie pajūrio juostai padarytą žalą sakė meras.
Jo žodžiais, paplūdimiai nėra Klaipėdos, Neringos ar Palangos, o visos valstybės turtas, todėl „valstybės dėmesys turi būti ne proginis, o konceptualus“.
„Kas mūsų galimybių ribose, susiję su inventoriumi, laiptai, infrastruktūriniai sprendimai, mes sutvarkysime kiek įmanoma greičiau, bet yra konceptualūs, kompleksiniai, gamtosauginiai sprendimai, stabdantys kopų eroziją. (...)
Aš sakyčiau, tie sprendimai, kurie buvo Palangoj, papildant smėliu paplūdimius, tikrai pasiteisino“, – kalbėjo V.Grubliauskas.
Priminė Anatolijų 1999-aisiais
Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ operatyvinio valdymo grupei praėjusi para buvo nerami. Daugiau nei 30 metų dirbantys darbuotojai pamena, kad tokių iššūkių sulaukta tik per 1999 metais vykusią audrą, kuri pavadinta Anatolijumi.
„Operatyvinio valdymo grupėje, kurioje stebimas visų vandenviečių, nuotekų valyklų, siurblinių darbas, pirmieji signalai gauti dar naktį iš šeštadienio į sekmadienį, tačiau didžiausi iššūkiai prasidėjo sekmadienį apie 15 valandą.
Sutriko vandens tiekimas
Nuotolinėje technologijų sistemoje buvo matyti, kad vienoje po kitos vandenviečių nutrūksta elektros energija, dėl to sutrinka ir vandens tiekimas. Nuo pietų ir visą šią naktį dirbo gausios mūsų darbuotojų pajėgos – elektrikai, AVS, tinklų tarnyba.
Vanduo kelioms valandoms buvo dingęs Gargžduose, vandens slėgio svyravimai buvo jaučiami 3-ioje ir 1-oje vandenvietėje, tačiau Klaipėdos gyventojams vandens tiekimas nebuvo nutrūkęs.
Užtikrinant vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą pagrindiniuose objektuose – 3-ioje vandenvietėje, 1-oje vandenvietėje, Dumpių nuotekų valykloje – įjungti generatoriai palaikantys elektros energiją“, – sakė bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.
Pirmadienį, po audros dėl elektros energijos nutrūkimo yra sutrikęs vandens tiekimas 12-oje iš 43 vandenviečių, daugiausia jų Klaipėdos rajone, kaimo vietovėse. Apie 5000 Klaipėdos rajono gyventojams laikinai netiekiamas vanduo. Darbas yra sutrikęs ir 14 nuotekų siurblinių, dauguma jų kaimo vietovėse.
Vanduo bus pradėtas tiekti, kai tik ESO atnaujins elektros energijos tiekimą.
Elektros neturi 20,7 tūkst. vartotojų
Sekmadienį Lietuvoje praūžus audrai, pirmadienį vidurdienį elektros Lietuvoje vis dar neturi 20,7 tūkst. vartotojų.
„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovas spaudai Paulius Kalmantas BNS sakė, kad daugiausia jų yra vakarų Lietuvoje.
Pasak jo, elektros tiekimas iki pirmadienio 12 val. jau atstatytas 161 tūkst. vartotojų, iš jų 88 tūkst. – per tris minutes, kitiems – ilgiau nei per tris minutes.
Anot P.Kalmanto, gedimus šalina 177 brigados.
Draudikai skaičiuoja nuostolius
BTA draudimo bendrovės atstovų pranešime teigiama, kad orai pridarė nemažai žalos.
Dėl plikledžio padaugėjo avarijų ir pėsčiųjų traumų. Daugiausiai vakarinėje šalies pusėje siautėjęs vėjas kėlė stogus, plėšė lietvamzdžius ir vartė medžius, elektros tiekimas buvo sutrikęs tūkstančiams gyventojų. Užsitęsusi pūga sunkimo vairavimo sąlygas visoje Lietuvoje.
Virš Baltijos jūros siautusi audra, kaip sinoptikai ir prognozavo, labiausiai talžė pajūrį. Ten užfiksuoti net 28–30 m/s vėjo gūsiai. Vėtra apgadino po medžiais paliktus automobilius ir kelis pastatus, krentantys medžiai traukė laidus, trikdė eismą. Per savaitgalį ugniagesiai net 189 kartus vyko šalinti nuvirtusių medžių, iš jų net 173 – sekmadienį. Klaipėdos apskrityje užfiksuoti 136 iškvietimai dėl nuvirtusių medžių.
Paulius Kalmantas, ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas, sako, kad sekmadienį pirmoje dienos pusėje Klaipėdos apskrityje siautėjusi audra nutraukė laidus ir paliko dalį gyventojų be elektros. Tą pačią dieną ESO elektros tiekimą atstatė. Tačiau vakarop pajūriui dar kartą smogė stiprūs vėjai ir vėl išdarkė infrastruktūrą. Pirmadienį priešpiet ESO specialistai dar šalino antros sekmadienio audros padarinius.
BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis pateikė prognozę, jog vien šį savaitgalį audros padarytai žalai kompensuoti įmonė išmokės apie 150 tūkst. eurų.
Anot A.Žiukelio, vėtra yra vienas iš grėsmingiausių klimato reiškinių Lietuvoje. Jos padaroma žala turtui dažnai vertinama šimtais tūkstančių eurų. Paprastai nukenčia statinių konstrukcijos – stogai, sienų apdaila, langai, durys, vartai. Audros šalyje dažnai išdrasko kiemuose paliktus nepritvirtintus daiktus, kurie kelia pavojų ir pastatytiems automobiliams. Didžiules žalas po audrų registruoja ne tik gyventojai, bet ir verslai.
„Svarbiausias patarimas artėjant audrai – atkreipti dėmesį į kieme esančius daiktus ir nepalikti nepritvirtinto turto, kurį galėtų pakelti vėtra. Batutai, šiukšlių konteineriai, įvairios statybinės medžiagos ir kiti buitiniai rakandai pakelti vėjo gali pridaryti nemalonumų jūsų ar jūsų kaimynų turtui. Derėtų atkreipti dėmesį ir į daiktus balkonuose – stichija gali pakelti bei išjudinti čia laikomus daiktus. Būtų apdairu pasiruošti ir galimiems elektros energijos tiekimo sutrikimams – iš anksto įkrauti ryšio ir darbo priemonių akumuliatorius“, – sako A.Žiukelis.
