15min primena, kad minėta kampanija kreipiasi į smurtą patiriančias moteris supančius žmones ir institucijas: drauges, motinas, policijos pareigūnus, vaiko teisių apsaugos darbuotojus, teisėjus, kunigus.
„Kunige, kaltini smurtą patyrusią moterį – palaikai nusikaltėlį. Nekaltink. Išklausyk. Palaikyk.lt“, – rašoma plakate. Šalia pateikiama ir kunigo citata, paimta iš interviu su pagalbos ieškojusia smurtą patyrusia moterimi: „Šeima yra brangiausias turtas. Privalai klausyti savo vyro“.
Būtent kreipimasis į kunigus įplieskė itin aštrias diskusijas ir sukėlė tikrą audrą. Būta vertinimų, kad tai yra antibažnytinė socialinė reklama, nukreipta prieš kunigus. L.Kukuraitis atkreipė dėmesį į dar vieną šios reklaminės kampanijos aspektą – esą ji pamina globėjų įvaizdį.
Ministras ketvirtadienį susitiko su lygių galimybių kontroliere Agneta Skardžuviene, su kuria aptarė galimą viešosios kampanijos poveikį nuo liepos startavusiai vaiko teisių apsaugos reformai ir globėjų institutui.
Kaip teigiama ketvirtadienį išplatintame pranešime spaudai, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vaizdo klipe vaiko teisių apsaugos specialistė skirtis su smurtaujančiu vyru ketinančią moterį gąsdina, kad neužtikrinus vaikų saugumo mažuosius teks perkelti pas globėjus.
„Mes sutinkame, kad smurtą patiriančios moterys dažnai neturi aplinkos palaikymo – tą liudija pačios smurto aukos. Palaikymo aukos gali nesulaukti ir iš kai kurių valstybės institucijų darbuotojų ir tai yra visiškai netoleruotina. Tačiau iš smurtaujančių šeimų paimtus vaikus į savo globą priėmę žmonės (dažnai tai būna giminaičiai) neturėtų tapti smurtą patiriančių moterų gąsdinimo įrankiu“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras L.Kukuraitis.
Iš smurtaujančių šeimų paimtus vaikus į savo globą priėmę žmonės (dažnai tai būna giminaičiai) neturėtų tapti smurtą patiriančių moterų gąsdinimo įrankiu, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras L.Kukuraitis.
Šiuo metu Lietuvoje yra 172 budintys globotojai ir 149 šeimos, pasirengusios globoti vaikus. Taip pat yra 4058 globėjų šeimos, kurios jau globoja vaikus.
Pagrindinės problemos, kaip teigiama ministerijos išplatintame pranešime, yra:
1. Paminamas globėjų įvaizdis, nors globėjai paprastai nedalyvauja procese, kai šeimoje vyksta smurtas ar kai siekiama jam užkirsti kelią. Budinčių globotojų uždavinys – priimti giminystės ryšiais nesusijusį vaiką, kuris buvo paimtas iš nesaugios aplinkos, užtikrinti fizinį ir emocinį jo saugumą, kol vaikui nustatoma nuolatinė globa, vaikas grąžinamas į šeimą arba yra įvaikinamas. Laikini globėjai yra vaiko atstovai pagal įstatymą, jie rūpinasi vaiku, kol šeimai, iš kurios paimtas vaikas, teikiama pagalba, arba kol paskiriami nuolatiniai globėjai. Nuolatiniais globėjais tampama, kai teismas paskiria šeimai globoti be tėvų globos likusį vaiką.
2. Platinama klaidinga žinutė, kad skyrybos su smurtautoju gali lemti vaikų perkėlimą pas globėjus, nors yra kaip tik priešingai – smurto šaltinio pašalinimas (atsiskyrimas nuo smurtautojo) laikomas teigiamu veiksniu vaiko teisių apsaugos požiūriu. Taigi moteris, kuri pasiryžta ieškoti pagalbos, laikoma atliepiančia vaiko poreikius.
3. Smurtas gali pasitraukti į šešėlį, nes įtvirtinus neigiamus stereotipus apie įvairių profesijų atstovus smurto aukos gali vengti ieškoti pagalbos, pavyzdžiui, kreiptis į policiją, vaiko teisių apsaugos specialistus.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro, smurtas šeimose vienodai paliečia tiek moteris, tiek vaikus, todėl norėdamos užtikrinti prevenciją, šviesti visuomenę ir suteikti tinkamą pagalbą smurto aukoms valstybės institucijos turėtų bendradarbiauti ir matyti bendrą paveikslą.
„Pats blogiausias sprendimas būtų, jei mes pasidalintume grupes, kurias giname, ir nematytume viso vaizdo. O vaizdas yra sudėtingas. Pradėkime nuo to, kad turime stiprinti pagalbą smurto aukoms. Taigi, viena vertus, turime tinkamai apmokyti su šeimomis dirbančius darbuotojus, kad jie gebėtų supratingai ir profesionaliai padėti aukoms. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba organizuoja mokymus specialistams ir juose darbuotojai noriai dalyvauja. Antra vertus, turime padaryti viską, kad smurto aukos – dažniausiai moterys ir vaikai – nebijotų kreiptis pagalbos. Galiausiai, kai kuriais atvejais turime užtikrinti pagalbą ir patiems smurtautojams, jeigu jie nori ir dar turi galimybių keistis. Taigi paveikslas labai sudėtingas ir valstybės institucijos negali susipriešinti tarpusavyje“, – teigia L.Kukuraitis.