Penktadienio vakarą nuotoliu vyko TS-LKD prezidiumo posėdis.
Priimtas nutarimas, kuriame aiškinama, kad atsižvelgiant, jog TS-LKD siūlymu Seime bręsta valia skubiai skaidrinti savivaldybių tarybų narių veiklai skiriamų lėšų apskaitymo tvarką, „Seimas, nepalaikydamas pirmalaikių rinkimų iniciatyvos apsisprendė netaikyti institucinės kolektyvinės atsakomybės dėl ydingos savivaldybių tarybų veiklai skirtų lėšų naudojimo ir apskaitos tvarkos, kuri palietė ir dalį dabartinių Seimo narių, anksčiau dirbusių savivaldybių tarybose“ bei nėra teisinio būdo organizuoti savivaldybių tarybų sisteminę perkrovą, partijos prezidiumas:
1. Nepritaria, kad ministrė pirmininkė ir Vyriausybė atsistatydintų ir asmeniškai bei tuo pačiu instituciškai prisiimtų atsakomybę dėl vyravusios ydingos savivaldybių tarybų narių veiklai skiriamų lėšų panaudojimo ir apskaitymo tvarkos.
2. Reiškia paramą ir pasitikėjimą XVIII Vyriausybei toliau tęsti darbą, teikiant kandidatą į švietimo, mokslo ir sporto ministrus.
3. Pasitiki TS-LKD pirmininku G.Landsbergiu.
4. Pritaria, kad iki kadencijos pabaigos būtų dirbama laikantis koaliciją suformavusių partijų 2020 metų lapkričio 5 dieną pasirašytos sutarties.
5. Siekiant gerinti komunikaciją tarp koalicijos partnerių pritaria siūlymui formalizuoti koalicinę tarybą, kurią sudarytų: ministrė pirmininkė, koaliciją sudarančių partijų pirmininkai, frakcijų seniūnai ir po vieną papildomą frakcijų atstovą.
Kaip nurodoma, šių nuostatų įgyvendinimą konservatoriai laiko svarbiomis sąlygomis, kad galėtų tęsti koalicijos sutarties ir XVIII Vyriausybės programos darbų įgyvendinimą.
Ypatingai dėmesį telkdami:
- atsakingo, subalansuoto, laikmečio iššūkius atliepiančio 2024 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto rengimui ir priėmimui;
- sklandžiam ir sparčiam karinio mobilumo ir karinės infrastruktūros projektų įgyvendinimui;
- ieškant konsensuso įgyvendinti mokesčių pertvarką;
- savivaldybių tarybų veiklos skaidrinimui svarbių projektų priėmimą dar šioje pavasario Seimo sesijoje;
- desinchronizacijos iš BRELL energetikos sistemos sklandžiam ir paspartintam užbaigimui;
- principingos, aktyvios, vertybinės užsienio politikos tęsimui ir įtvirtinimui.
Jei Seimas ne, tai ir Vyriausybė ne
TS-LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė BNS sakė, kad prezidiumas Seimo balsavimą dėl pirmalaikių rinkimų įvertino, kaip pasitikėjimą esančia politine sistema.
„Traktuojame taip, kad Seimas nematė reikalo prisiimti kolektyvinės atsakomybės, todėl manome, jog Vyriausybė taip pat neturi prisiimti atsakomybės už ydingą savivaldos veiklą ten, kur ji tokia buvo. Savo sprendimu prašome Vyriausybės tęsti darbą“, – teigė konservatorių seniūnė.
Paklausta, ar prezidiumo nariai išgirdo I.Šimonytės pažadą nesitraukti iš pareigų, R.Morkūnaitė-Mikulėnienė pabrėžė komandinį požiūrį.
„Sutarėme, kad svarbu komandinis požiūris, kad svarbi atsakomybė dėl valstybės, dėl tų darbų, kuriuos reikia daryti, ar tai būtų karinio apginamumo dalykai, ar užsienio politika, ar mokesčių reforma, ar kiti klausimai, nuo tų savo darbų neatsitraukiame, ir tai turbūt yra šiandien svarbiausia“, – tvirtino ji.
„Traktuojame, kad einame į naują puslapį“, – TS-LKD prezidiumo sprendimą apibendrino politikė.
Seimas nepasileido
Prasidėjus vadinamajam čekių skandalui, atskleidusiam, kad kai kurie savivaldybių tarybų nariai galimai neskaidriai naudojo darbinės veiklos išlaidoms kompensuoti skirtas valstybės lėšas, konservatoriai įsuko dar didesnę politinę krizę.
TS-LKD prezidiumas nusprendė siūlyti rengti pirmalaikius Seimo rinkimus, o jeigu tam nebus pritarta, žadėjo spręsti dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
Seimas nepritarė pirmalaikiams rinkimams.
Prieš tokį G.Landsbergio, I.Šimonytės ir kitų nutarimo projektą balsavo ir dalis konservatorių, taip pat valdančiojo Liberalų sąjūdžio bei Laisvės partijos atstovai.
Tiesa, pastarąjį kartą premjerė apie tai jau kalbėjo nuosaikiau, esą sprendimus turi priimti ją į postą delegavusi TS-LKD.
Prezidentas Gitanas Nausėda konservatorių elgesį įvertino kaip „vaikų darželio pasirodymą“ ir pareiškė, kad I.Šimonytė iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje turėtų apsispręsti dėl ministrų, kurie sukėlė abejonių dėl išlaidų savivaldoje, atsakomybės.
Atsistatydinus švietimo, mokslo ir sporto ministrei Jurgitai Šiugždinienei, tebekybo klausimas dėl finansų ir kultūros ministrų Gintarės Skaistės bei Simono Kairio.