Kompanija teigia, kad dažniausiai patirti nuostoliai yra dėl audros ir krušos. „Stiprus vėjas plėšė namų stogus, išvertė medžius, apgadino kitą turtą. Žaibai pridarė mažiau žalų, tačiau jiems trenkus į kaminus, apgadinti ne tik kaminai, bet ir stogai. Krušos gabalai apgadino ne tik pastatus, bet ir automobilius. Apie trečdalį pranešimų sudaro pranešimai apie sugadintą transportą – tai ir medžių užvirtimai, ir, kaip minėjau, krušos ledukų sukelti sugadinimai“, – apie audros padarytas žalas pasakoja Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius.
Vidutinė registruojama žala – 1600 litų. Penktadienio audra daugiausiai palietė vakarų Lietuvos, ypač Šilalės rajoną, sekmadienio naktį labiausiai nukentėjo Vilniaus miestas ir Trakų bei kiti pietryčių Lietuvos rajonai.
„Nuo penktadienio ryto pradėję registruoti pirmąsias šio škvalo ir perkūnijos žalas, kai kuriems nedidelius nuostolius patyrusiems klientams iš karto ir atlyginome žalas. Reagavome operatyviai – telefonu išklausę kliento pranešimo apie patirtą žalą, ją išmokėjome be apžiūros, tiesiog susitarę su draudėju. Dažniausiai tai nedidelės, kelis šimtus litų siekiančios žalos, kurios į žmonų sąskaitas įplaukė iš karto po pokalbio su draudikais. Iš viso tokiu būdu nepraėjus ir dviem paroms nuo stichijos pradžios jau yra atlyginta iki 10 tūkstančių litų žalų“, – sakė A. Juodeikis.
Pirminiais bendrovės duomenimis, šio savaitgalio audra savo masiškumu ir nuostolių dydžiu bus didžiausia šį sezoną. Po paskutinėmis liepos dienomis praūžusio škvalo atlyginta nuostolių už 350 tūkst. litų. Pirmąją birželio savaitę gamtos neramumai sukėlė 200 tūkstančių litų nuostolių.
„ERGO“ draudimo ekspertai skaičiuoja, kad audros sukelti nuostoliai jų klientams sieks 300 tūkst. litų.
Bendrovės Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas teigia, jog daugiausiai pranešimų apie turto draudimo žalas sulaukiama iš Klaipėdos, Panevėžio bei Vilniaus miestų. „Šiuo metu gauta apie 100 turto ir kasko draudimo klientų pranešimų ir žaloms atlyginti rezervuota iki 200 tūkst. litų. Kadangi apie patirtą žalą turtui draudimo bendrovei gali pranešti per tris darbo dienas, tuo tarpu automobiliui – per septynias, realūs gamtos šėlsmo sukelti nuostoliai bus aiškūs savaitės pabaigoje, tačiau pagal sulaukiamą skambučių srautą galime prognozuoti, jog išmokų suma augs mažiausiai pusantro karto“, – pasakojo A. Pilčicas.
A. Pilčicas skaičiuoja, jog turto draudimo klientai vidutiniškai savaitgalį patyrė apie 2,5 tūkst. litų siekiančią žalą. „Turto draudime registruotos dvi itin didelės žalos – Vilniuje nuo dviejų gyvenamųjų pastatų buvo nuplėšti stogai, preliminariai skaičiuojama, jog nuostoliai gali siekti po 30-40 tūkst. litų“, – atkreipia dėmesį A. Pilčicas.
Dėl savaitgalį siautusios audros itin didelius nuostolius patyrė automobilių savininkai. „Kasko draudime skaičiuojama, jog lietus ledais vairuotojams sukėlė vidutiniškai net 4 tūkst. litų žalą. Automobilių savininkai nuostolių taip pat patyrė ir dėl ant automobilių virtusių medžių ar jų šakų“, – pasakoja A. Pilčicas.
Draudimo bendrovės atstovas atkreipia dėmesį, jog itin daug pranešimų gauta apie žaibų įtrenkimų sukeltus nuostolius. Dažniausiai klientai kreipdavosi dėl nebeveikiančių kompiuterių, modemų, televizorių ir kitų buities prietaisų. A. Pilčicas pastebi, jog rugpjūtį – metų metus registruojamas didžiausias skaičius žalų, patirtų perkūnijų metu. Nuo žaibų žalos apsisaugoti norintys gyventojai į draudimo sutartis turėtų įtraukti ugnies ir viršįtampių rizikas. Jeigu žaibas tiesiogiai trenkia į turtą ir jis užsidega – draudimas žalą atlygins, vadovaudamasis apdrausta ugnies rizika. Tuo tarpu, jeigu žaibas trenkia į antenas, elektros laidus ir pan., o dėl šios priežasties kyla viršįtampis ir perdega elektros prietaisai, tuomet nuostoliai padengiami pagal apdraustą viršįtampių riziką.
Draudimo bendrovė „If“ iki pirmadienio 11 val. sulaukė per 30 dėl audros nuostolių patyrusių klientų pranešimų. Nuo savaitgalį siautėjusios audros nukentėjo tiek automobiliai, tiek pastatai. Pastariesiems audra plėšė stogus, juos apgadino virstantys medžiai ir itin stambiais ledokšniais pasižymėjusi kruša.
Tos pačios priežastys sukėlė nuostolių ir klientų automobiliams: juos apgadino užkritusios medžių šakos ir kruša. Būtent Kkrušos nuostoliai automobiliams yra didžiausi ir sudaro apie 3 tūkst. Lt vienam automobiliui, nes tokiais atvejais tenka remontuoti ir perdažyti didžiąją automobilio kėbulo dalį.
Užklupus krušai kelyje, draudimo ekspertai pataria sustoti ir palaukti, kol ši stichija nustos siautėti, kadangi važiuojant ledokšnių smūgiai būna gerokai stipresni nei sustojus.
Draudimo bendrovė prognozuoja, kad dėl šio savaitgalio audros sukeltų nuostolių bendrovės klientams bus išmokėta daugiau nei 100 tūkst. litų.
