Jis sako, kad nuo 1992 metų birželio iki 1993-iųjų lapkričio su P.Gračiovu matydavosi du-tris kartus per mėnesį.
„Tai nebuvo tik kalbėjimas prie derybų stalo. P.Gračiovas buvo draugas, kuriam buvo galima bet kada paskambinti. Aš tuo naudojausi ir skambindavau netgi vidurnaktį prašydamas spręsti vieną ar kitą problemą. Man jis skambindavo rečiau, kartais irgi kai ko paprašydavo“, – interviu „Lietuvos rytui“ sakė A.Butkevičius.
„Sovietmečiu P.Gračiovas tarnavo Kaune ir vadovavo desantininkų divizijai. Jis gerai orientavosi šiame mieste ir pažinojo daugybę kauniečių. Aš buvau su juo pažįstamas iš matymo, nes lankėme tą patį sporto klubą. Vėliau bendravome kaip du pareigūnai. Galiu sakyti, buvome ir draugai. Abu buvome įsitikinę, kad Lietuva ir Rusija neturi tapti konfliktuojančiomis valstybėmis“, – pasakojo A.Butkevičius.
Paklaustas, ar derybose dėl kariuomenės išvedimo reikėjo ir dovanų, A.Butkevičius atsakė, kad „tai buvo ne to rango santykiai“: „Tai, kad mes pakeldavome po bokalą, dar tikrai nereiškia dovanų“.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pavelas Gračiovas |
Jo teigimu, išvedant Rusijos kariuomenę iš Lietuvos, nuo pat pradžių kilo nesklandumų.
„Kai 1992-ųjų birželį susitarėme, kad galėtume pasirašyti sutartį dėl kariuomenės išvedimo tik tarp dviejų ministerijų, apie tokią galimybę informavau tuometį premjerą Aleksandrą Abišalą. Kartu nuvykome pas Vytautą Landsbergį į Palangą, kur jis atostogavo. Ten buvęs dvišalių derybų delegacijos vadovas Česlovas Stankevičius iš karto pranešė savo partneriams Rusijoje, ir į dviejų ministerijų susitarimą buvo įtraukta tarpvalstybinių derybų delegacija. Iškart buvo primesti kiti klausimai, pavyzdžiui, kompensacijos. Toks posūkis stipriai viską komplikavo“, – dėstė A.Butkevičius.
„Rugpjūtį pasirašant sutartį Rusijos derybų delegacijos vadovas užprotestavo pasirašymą. Č.Stankevičius irgi ėmė protestuoti. Viskas būtų pasibaigę liūdnai, jei ne P.Gračiovas. Matydamas, kas darosi, nulėkiau į Rusijos gynybos ministeriją. P.Gračiovas galėjo bet kada įeiti pas Rusijos prezidentą Borisą Jelciną. Jis tuo pasinaudojo ir pasakė, kad Lietuvos pusė sutinka su variantu, kuris buvo ruošiamas anksčiau: sutartį pasirašys tik gynybos ministrai. Aš stipriai blefavau sakydamas, kad viskas suderinta“, – kalbėjo jis.
„Iš Lietuvos Rusijos kariuomenė buvo išvesta anksčiau nei iš Latvijos, Estijos ar visų Varšuvos pakto šalių. Mes buvome patys pirmieji, už tai dėkui P.Gračiovui“, – teigė jis.
A.Butkevičius sakė, kad matėsi su P.Gračiovu ir vėliau.
Buvęs Rusijos gynybos ministras P.Gračiovas, 1994-1996 metais vykdytos žiaurios karinės kampanijos Čečėnijoje strategas, po itin prieštaringai vertinamos karjeros būdamas 64 metų sekmadienį mirė Maskvoje.
Šis Afganistano karo veteranas buvo smerkiamas žmogaus teisių organizacijų už tai, kad įtikino velionį Rusijos prezidentą Borisą Jelciną pradėti kampaniją, kuri, kaip jis žadėjo, turėjo tapti „pergalingu žaibo karu Čečėnijoje“, turinčiu sunaikinti sustiprėjusį separatistų judėjimą.
Jis vadovavo Rusijos gynybos ministerijai 1992-1996 metais.
