„Galėčiau išeiti, jei, sakykime, mokytojai sakytų, kad netenkinu, bet išeiti dėl to, kad kažkas nesupranta, kiek yra įdėta darbo ir kad yra rezultatas, ir kad čia yra rinkiminiai dalykai – aš tikrai neskubėsiu. Tokio malonumo savo oponentams nepadarysiu“, – BNS sakė A.Pitrėnienė.
Šiuo metu dėl ligos nedarbingumo lapelį turinčią ministrę valdančiosios partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas antradienį paragino prisiimti politinę atsakomybę „dėl situacijos nacionalinio švietimo sistemoje“. Jis tokį pareiškimą išplatino daliai šalies pedagogų tęsiant pirmadienį pradėtą neterminuotą streiką.
A.Pitrėnienė: „Aš manau, kad tai yra rinkimai pirmiausia. Pažiūrėkime, kam šiandien yra visų liūdniausi artėjantys rinkimai.“
„Aš manau, kad tai yra rinkimai pirmiausia. Pažiūrėkime, kam šiandien yra visų liūdniausi artėjantys rinkimai. Aš dirbu sąžiningai savo darbą, prisiimu atsakomybę, dirbu dieną ir naktį, ir šiandien lygiai taip pat telefonu dirbu su savo komanda, viską skaičiuojame, deriname, darome straipsnius, aš vis tiek dirbu, nežiūrint į tai, kad esu ligos patale (...). Tikrai nematau, dėl ko aš turėčiau tai daryti (atsistatydinti). Dirbu sąžiningai ir atsakingai, jeigu nori, tegul atstatydina“, – dėstė ji.
A.Pitrėnienė atkreipė dėmesį, jog jai esant ministre jau buvo pakelti mokytojų atlyginimai. Jie šiek tiek kilo nuo 2016 metų sausio.
„Jeigu eitų kalba apie interpeliaciją, nemanau, kad jos laukčiau, kad tai labai malonu, žinoma, nėra malonu, nes kai žmogus daug dirbi ir padarai – tai kas padidino atlyginimus mokytojams? A.Pitrėnienės valdoma ministerija. Ir to nenuims jokia interpeliacija. O jeigu reikės – čia nėra taip, kad aš negalėčiau išeiti ir palikti tokios labai geros kėdės. Jinai yra sunki, kruvina kėdė ir man nė kiek nėra baisu jos atsisakyti. Bet šiandien aš nematau pagrindo“, – aiškino devynis mėnesius dirbanti ministrė.
„Tvarkiečių“ lyderis R.Paksas, be kita to, pažymi, jog švietimo sistemoje besiklostanti situacija „kelia socialinę įtampą, liudija atsakingų valdžios institucijų ir švietimo bendruomenės dialogo stoką“.
„Mokytojų streikas yra legali, tačiau kraštutinė priemonė, daranti žalą visuomenės rimčiai. Kodėl mokytojai šiandien gatvėse? Politinę atsakomybę dėl situacijos nacionalinio švietimo sistemoje turi prisiimti švietimo ir mokslo ministrė“, – teigia R.Paksas.
Antradienį pedagogai tęsia neterminuotą streiką, kurį pradėjo pirmadienį ir kuriuo siekia didesnių algų bei kitų pertvarkų. Pirmadienį į streiką buvo įsitraukusios daugiau kaip 230 bendrojo ugdymo, ikimokyklinio ir neformaliojo ugdymo įstaigų. Iš viso šalyje yra daugiau kaip 2300 tokių įstaigų.
Pirmadienį į streiką buvo įsitraukusios daugiau kaip 230 bendrojo ugdymo, ikimokyklinio ir neformaliojo ugdymo įstaigų. Iš viso šalyje yra daugiau kaip 2300 tokių įstaigų.
Mokytojai reikalauja, kad nuo rugsėjo būtų pradėta įgyvendinti algų kėlimo programa, be to, siekia, kad būtų atsisakyta per krizę įvestų vadinamųjų atlyginimų žirklių, kurios esą leidžia švietimo darbuotojams už tą patį darbą nustatyti nevienodą atlygį. Būtent dėl pastarojo reikalavimo stringa pedagogų ir Vyriausybės atstovų derybos. Jam įgyvendinti reikia apie 18 mln. eurų, kurių Švietimo ir mokslo ministerija sistemos viduje sako nerasianti, savo ruožtu Finansų ministerija ir premjeras nepritaria valstybės biudžeto peržiūrėjimui.
Profsąjungoms pirmadienį nesusitarus su Vyriausybės atstovais dėl streiko nutraukimo, dalis pedagogų žada tęsti streiką bent iki trečiadienio, kol vyks naujas derybų raundas. Dalis pedagogų pasiryžę streikuoti ir kelias savaites, iki Seimo sesijos.
Ministerijos skelbiamais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis Lietuvos mokytojo atlyginimas, neatskaičius mokesčių, siekia 823,4 euro per mėnesį. Tačiau trečdalis mokytojų dirba nepilnu krūviu, apie dešimtadalis visų pedagogų turi mažiau kaip devynias pamokas per savaitę.
