– Festivalio „Knygų pelėda“ tikslas – populiarinti skaitymą, kaip vieną iš aktyviai ir kūrybiškai visuomenei būtinų bruožų, panaudojant naujas vaikų ir jaunimo literatūros pažinimo formas. Kiek tai aktualu dabartinėje visuomenėje? – klausėme ministrės A.Pitrėnienės.
– Skaitymas – daug apimantis dalykas, tai ir apmąstymai, ir išgyvenimai, ir herojų pažinimas, ir pasaulėžiūros plėtimas. Minėti dalykai vaiko pasaulyje yra tiesiog būtini, o, mano asmenine nuomone, geriausia, kad nuo mažų dienų tai suteiktų tėvai. Bendravimas per knygą – viena gražiausių ir turiningiausių bendravimo formų. Mamos kartais pradeda skaityti vaikui knygą jam esant dar įsčiose, tai – išties labai gražu ir svarbu.
Bendravimas per knygą – viena gražiausių ir turiningiausių bendravimo formų.
Kalbant apie praktinę naudą – akivaizdu, skaitymas leidžia plėsti žodyną, pasaulio suvokimą, turtiną vaizduotę, jis daro teigiamą įtaką ir rašymo įgūdžiams. Taigi, sakyčiau, knyga visuomenėje buvo ir yra labai aktuali. Tai – labai didelė vertybė.
– Padėti vaikui atrasti knygos pasaulį, prijaukinti skaitymą – reikalinga, tačiau pagrindinis klausimas, veikiausiai, – kaip? Tų metodų, matyt, ne vienas, kokius kelis svarbiausius galėtumėte išskirti?
– Tų metodų išties yra labai daug. Pradedant nuo to, kada tėvai su vaikais skaito – vakare prieš miegą, skirdami tam konkretų laiką – lyg tradiciją, o gal pasirenka kaip žaidimo formą. Juk knygų dabar yra įvairiausių. Jau nebe naujiena knygos su žaidimais, su galimybe nuspalvinti herojų norimomis spalvomis – paversti jį tokiu, kokiu nori. Tai – tik keli iš šių dienų būdų pritraukti mažąjį skaitytoją.
Prie kiek vyresnio – mokyklinio amžiaus – vaiko skaitymo įgūdžių lavinimo, skatinimo prisideda ir mokykla. Ugdymo įstaigos tikrai turi labai įdomių projektų, renginių, kurie skatina mažuosius paimti į rankas knygą.
Kad ir „Knygų pelėda“ – dar vienas pažinti įdomų knygų pasaulį kviečiantis renginys. Kaip minėjau, tų formų ir metodų yra įvairių, taigi kiekvienas vaikas turi galimybę atrasti savąjį. Tik noriu pabrėžti, kad šiame procese turi dalyvauti ir šeima – mama, tėtis, močiutė, senelis, gal net vyresnis brolis ar sesuo.
– Kiek vaikų ir jaunimo pasaulyje dar svarbi spausdinta knyga? Ar reikėtų, jūsų nuomone, baimintis per didelės elektroninės erdvės įtakos? O gal galima būtent ją pasitelkti ugdant skaitymo įgūdžius?
– Žinote, manau, šiuo klausimu nereikėtų supriešinti šių dviejų dalykų – elektroninės ir popierinės knygos. Aišku, popierinė knyga yra visai kas kita nei elektroninė, vien ką reiškia jos kvapas, puslapių vertimas ir pan. Vis dėlto, kalbėdami apie šiuolaikinių vaikų skaitymą, to priešinti neturėtume.
Nereikėtų supriešinti šių dviejų dalykų – elektroninės ir popierinės knygos.
Svarbiausia, mano galva, su kuo tai yra daroma. Skaitymas šeimoje yra savotiška bendravimo forma, juk kai mama ar tėtis skaito savo vaikui knygą, jie tuo metu bendrauja. Aptaria herojus, tam tikras situacijas, mokosi vertinti. Būtent tai yra svarbiausia, jei šis procesas vyksta ir skaitant elektroninę knygą, manau, kad didelė dalis tikslo – pasiekta.
Juo labiau, šiais laikais naivu tikėtis, kad kompiuterį ir planšetę eliminuosime iš vaiko gyvenimo, ne visada ir reikia. Kartais galime tuos įrenginius kaip tik pasitelkti norėdami paskatinti skaitomumą.
– Ar keičiasi vaikiškų knygų tematika? Gal yra kokių temų, kurios dabartinei vaikų kartai itin aktualios?
– Konkrečių tyrimų šiuo klausimu atlikta nebuvo, tačiau, manau, galime remtis mokyklų bibliotekų duomenimis. Kiek man teko domėtis, vaikų knygų tematika yra įvairi ir ryškių tendencijų įžvelgti negalima. Daugeliui atrodo, kad vaikų literatūrą, kaip ir animacinius filmukus, veikiausiai paveikė demonų, muštynių ir pjautynių era. Iš tiesų, to nepastebėjau.
Aiškiau matyti tik tai, kad vaikai labiau linkę į užsienio autorius. Lietuvių pavardės sudaro tik trečdalį vaikams įdomiausių rašytojų sąrašo. Aišku, tai nereiškia, kad jie yra prastesni. Manau, turime palyginti stiprią vaikų literatūrą.
– O kaip milžiniškoje knygų kovoje išgyvena klasika? „Pelenės“, „Gražuolės ir pabaisos“? Ar reikėtų jas vertinti kaip vertybių formuotojas?
– Šiuo klausimu vėl grįšiu prie bibliotekų turimų duomenų, kurie rodo, jog vaikų klasika tikrai niekur nepasitraukė ir neatgyveno. Iki šiol tarp skaitomiausių rasime ir „Pepę ilgakojinę“, ir „Karsloną, kuris gyveno ant stogo“, ir „Pelenę“.
Vaikų literatūros klasika tikrai niekur nepasitraukė ir neatgyveno.
Tai rodo, kad vertybės iš tiesų niekur nedingo, tik gal reiktų patiems labiau į jas atsisukti. Kaip minėjau, svarbiausia, kad tėvai prisidėtų prie vaiko skaitymo, meilės knygai ugdymo.
Net tyrimais yra įrodyta, kad vaikystėje skaitęs ar klausęs šeimos narių skaitomų knygų vaikas jau mokykliniame amžiuje yra pažangesnis. Aišku, skaitymas neabejotinai daro teigiamą įtaką ir tolimesniame gyvenime. Būtent todėl mūsų tikslas – skatinti tėvus skaityti su vaikais, to nauda – neapsakoma.
Finalinis „Knygų pelėdos“ renginys bus surengtas gruodžio 4 d. Jo metu vyksskaitymo čempionatas, kūrybinės dirbtuvės, naujų knygų pristatymai bei susitikimai su autoriais, įvairaus pobūdžio skaitymo skatinimo užsiėmimai.
