Pasak A.Ažubalio, Vakarų demokratijos, vertindamos nedemokratinių režimų veiksmus, dažnai remiasi dvigubais standartais ir skirtingai traktuoja nusikaltimus žmogiškumui, pranešė Užsienio reikalų ministerija.
„Kartais matome tendenciją neigti XX amžiaus totalitarinio komunistų režimo nusikaltimus ir atsakomybę už juos“, – kalbėjo ministras sesijoje „Nuo 1990 m. iki 2030 m. Kaip pastarųjų 20 metų pamokos mus parengė būsimo dvidešimtmečio iššūkiams?“
Jis pabrėžė, kad įvykiai Austrijoje, susiję su įtariamojo Sausio 13-osios byloje Michailo Golovatovo paleidimu, parodė, kad Europos Sąjungai reikia didesnės vienybės ir susitelkimo.
„Selektyvus Austrijos požiūris į ES teisės aktų taikymą prieštarauja pagrindiniams ES principams – visų šalių narių lygybei, lojaliam bendradarbiavimui“, – tvirtino A.Ažubalis.
To priežastys, ministro teigimu, yra “mūsų bendros praeities supratimo stoka„, todėl visuomenė turi būti nuolatos informuojama ir mokoma apie Europos totalitarinę praeitį.
Estija šeštadienį mini nepriklausomybės atgavimo 20-metį.
Užsienio reikalų ministras taip pat pabrėžė energetinės nepriklausomybės poreikį bei kylančias naujas grėsmes dėl Lietuvos kaimynystėje nesilaikant tarptautinių saugumo standartų planuojamų statyti atominių jėgainių.
A.Ažubalis pareiškė susirūpinimą dėl Leningrado 2-oje atominėje elektrinėje įvykusio incidento. Analogiškos šios jėgainės versijos turėtų iškilti ir Lietuvos pasienyje.
Ministras pažymėjo Baltijos ir Šiaurės valstybių bendradarbiavimo svarbą, teigė, kad orientacija į kaimynes šiaurėje galėtų būti svarbi Baltijos šalių pažangos varomoji jėga.
“Integruotas, klestintis, sėkmingas, politiškai ir ekonomiškai konsoliduotas Šiaurės ir Baltijos regionas, kurį sudarytų penkios Šiaurės ir trys Baltijos šalys, turėtų būti sąmoningas mūsų valstybių tikslas“, – kalbėjo A.Ažubalis.
Jis diskusijoje dalyvavusiems kolegoms iš Šiaurės ir Baltijos šalių pristatė bendro šių valstybių pareiškimo metmenis, kuriuo smerkiamas Baltarusijos mėginimas panaudoti tarptautinius susitarimus opozicijos persekiojimo tikslais.
„Aliaksandras Lukašenka bando rasti naujų būdų pakirsti Baltarusijos demokratinių jėgų ir visuomenės tikėjimą ES ir demokratiniu valdymu bendrai. Tokioms pastangoms turime tvirtai priešintis“, – pabrėžė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Apskritojo stalo diskusijoje Taline aptariama Baltijos valstybių raida po laisvės atgavimo, vertinama nepriklausomybės laikotarpio patirtis ir apžvelgiami ateities iššūkiai. Renginyje taip pat dalyvauja Estijos, Švedijos, Danijos, Latvijos, Islandijos ir Suomijos užsienio reikalų ministrai Urmas Paetas, Carlas Bildtas, Lene Espersen, Girtas Valdis Kristovskis, Ossuras Skarphedinssonas bei Erkkis Tuomioja.
Estija šeštadienį mini nepriklausomybės atgavimo 20-metį.
Ji nepriklausomybę atgavo 1991 metų rugpjūčio 20 dieną tuometinei Estijos Aukščiausiajai Tarybai paskelbus apie atkuriamą valstybės nepriklausomybę.
