Vėliavai atseikėjo 15 tūkst. eurų
Kad turistus galėtų vilioti mėlynosios vėliavos privalumais, pajūrio savivaldybėms nepakanka investicijų į paplūdimių švarinimą ar infrastruktūrą, negana ir gerai paruoštos gelbėtojų komandos. Būtina susimokėti už narystę mėlynąją vėliavą turinčių paplūdimų sąraše. Palangai mėlynoji vėliava pernai kainavo bemaž 6 tūkst. eurų, Neringai – beveik 9 tūkst. eurų. Tačiau ir narystės mokestis dar negarantuoja, kad vėliava ir vėl suplevėsuos virš pliažų.
„Nidos ir Juodkrantės pliažuose audra apdraskė gelbėjimo stotis, aplaužė ir smėliu užnešė takus. Po audros pajūris buvo pilnas šiukšlių. Tačiau vertinti, ar dėl audros padarinių šie pliažai ir toliau galės turėti mėlynąją vėliavą, anksti.
Šią žiemą prognozuojama dar ne viena audra, tad vaizdas pavasariop paplūdimiuose dar gali visiškai pasikeisti“, – pasakojo Kuršių nerijos pliažus prižiūrinčios bendrovės „Neringos komunalininkas“ atstovas Artūras Vaičiūnas.
Sprendimą priims Kopenhagoje
Mėlynosios vėliavos skyrimą Lietuvoje koordinuoja Lietuvos žaliųjų judėjimas. Jos atstovai įvertina gautas paraiškas ir patikrinę, ar iš tiesų paplūdimiai atitinka keliamus reikalavimus, kreipiasi į tarptautinę organizaciją Kopenhagoje.
„Pavasarį visi į Mėlynąją vėliavą pretenduojantys paplūdimiai jau turi būti paruošti be priekaištų. Tačiau pirmasis įvertinimas – ne vienintelis. Sezono metu tikrintojai bet kada gali užsukti įsitikinti, ar paplūdimys pateisina Mėlynosios vėliavos statusą“, – apie tvarką pasakojo Lietuvos žaliųjų judėjimo vadovas Renaldas Rimavičius.
Pernai Mėlynoji vėliava visame pasaulyje buvo iškelta 4 tūkst. pliažų ir prieplaukų.
Atsakymo, kurie paplūdimiai gali kelti Mėlynąją vėliavą, o kurie – ne, iš Kopenhagos įprastai sulaukiama gegužės mėnesį.
Klaipėdai dar teks palaukti
Ambicijų išsikeli Mėlynąją vėliavą neslėpė ir Klaipėda. Tačiau praūžusi audra sujaukė visus planus. Dabar specialistų ir miesto vadovų rūpestis – iki vasaros sezono bent kiek atkurti „Felikso“ nusiaubtus paplūdimius ir tik po to teikti paraišką Mėlynajai vėliavai gauti.
„Realiausiai Mėlynąją vėliavą galėtų gauti Smiltynės paplūdimys. Pavasarį, kai aiškiau matysis audros padariniai, apsitvarkysime ir kviesime ekspertus įvertinti. Apie I ir II Melnragės galimybes gauti Mėlynąją vėliavą nė nesvarstome. Audra per daug juose viską nuniokojo. Neliko geriamojo vandens fontanų, pliažai nusiaubti. Labai daug tektų investuoti, kad žemyninis pajūrio ruožas pasiektų Mėlynosios vėliavos lygį“, – pasakojo Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento vadovas Liudvikas Dūda.
Tiesa, virš Klaipėdos paplūdimių dar neseniai plevėsavo Mėlynoji vėliava. Tačiau į Smiltynės paplūdimį be išankstinio įspėjimo atvykusi gamtosaugininkų komanda aptiko šiukšlių, netvarkingus tualetus ir konteinerius, todėl uostamiesčio pajūryje švarius pliažus žyminčios vėliavos neleidžiama kelti jau šešerius metus.
Pernai Mėlynoji vėliava visame pasaulyje buvo iškelta 4 tūkst. pliažų ir prieplaukų.
