– Sprendimas dėl lotyniškų rašmenų įtraukimo į asmenvardžių rašybą asmens dokumentuose yra lietuvių kalbos ar politinis klausimas?
– Kadangi kalba yra politikos dalis, tai, savaime suprantama, kad tai yra ir kalbos, ir politikos klausimas. Tačiau vis dėlto aš visą šitą klausimą arba reikalą išplėsčiau ir nesakyčiau, kad tai yra trijų raidžių įtraukimas ar tiktai diakritinių ženklų įtraukimas.
Mes kalbame apie asmenvardžių rašybą dokumentuose ir apie tai, kaip tas iš principo turi būti daroma. Ir čia mes labai aiškiai pasisakome – Lietuvoje asmenvardžiai turi būti rašomi lietuviškai lietuviškais rašmenimis, tačiau galimos dvi išimtys: susituokusiems užsieniečiams ir jų vaikams, ir įgyjantiems Lietuvos pilietybę. Šios išimtys išsprendžia daugybę žmonių problemų ir tuo pačiu nepažeidžia valstybinės kalbos statuso, apie kurį Konstitucinis Teismas labai aiškiai, vienprasmiškai yra pasakęs, kad rašymas dokumentuose asmenvardžių nelietuviškais rašmenimis pažeistų valstybinės kalbos statusą.
– Ar tai reiškia, kad ir šis Seimo priimtas teisės aktas pažeis Konstituciją automatiškai?
Ir štai prikabintas straipsnis, kuris leidžia ne lietuvių tautybės asmenims perrašyti savo pavardę. Ir štai čia klausimų kyla labai daug.
– Aš turbūt neturiu teisės to sakyti, jog iš tikrųjų taip būtų, bet akivaizdu, kad teisės aktas yra privalinys. Ir ten yra daug teisingų straipsnių. Tarp jų – tie, apie kuriuos minėjau, tos dvi išimtys. Ir štai prikabintas straipsnis, kuris leidžia ne lietuvių tautybės asmenims perrašyti savo pavardę. Ir štai čia klausimų kyla labai daug. Vienas iš jų yra tas, kad Konstitucinis Teismas jau labai aiškiai yra pasakęs, kad toks kelias yra negalimas. Kaip dabar bus surastas tas aukso vidurys, aš nežinau. Dabar, mano galva, tai, ką pasakė Konstitucinis Teismas, ir tai, ką pasakė Seimas, yra du skirtingi dalykai. Aš tik tiek galiu pasakyti.
