Dvasininko teigimu, po šeimos klausimams skirto sinodo išsakytos bendros pozicijos, kad bažnyčia turi labiau atsiverti sunkumų šeimoje turintiems žmonėms, realių pokyčių dar reikės palaukti. Ir ne tik dėl to, kad sinodo nuomonė – tik patariamoji popiežiui, skelbsiančiam galutinį dokumentą, bet ir dėl to, kad turi pasikeisti žmonių mentalitetas. Kol tikėjimas dažnam yra tradicijos, o ne dvasinis dalykas, sunku pasiūlyti didesnę bažnyčios pagalbą planuojant šeimą ar šeimai yrant.
Kol tikėjimas dažnam yra tradicijos, o ne dvasinis dalykas, sunku pasiūlyti didesnę bažnyčios pagalbą planuojant šeimą ar šeimai yrant.
„Manau, kad sinodo vaisiai bus vėliau, tai yra tik kelio pradžia, pakeisti mentalitetą yra labai sunku. Pagalvokite, Vatikano antrajame susirinkime, kuris vyko prieš 50 metų, tiek gražių dalykų pasakyta ir tiek mažai jų įgyvendinta. Užtrunka, kol dalykai įeina į mąstyseną“, – interviu BNS sakė kardinolas.
Jis teigia, kad sinodas siūlo daugiau klausimų patikėti vertinti kunigams, kurie galėtų individualiai spręsti kiekvieno asmens praktinę situaciją.
„Jei konkrečiai kalbėtume apie įsipareigojimus šeimoms, sinodas paliko bažnyčiai rūpestį geriau paruošti žmones santuokos sakramentui, juos palydėti – ne tik iki santuokos, bet ir po to, ir net subyrėjusiai šeimai, toliau sakyti jiems – jūs esate bažnyčios nariai, niekas jūsų nediskriminuoja, niekas jūsų neatmeta, eikime ir kartu gyvenkime. Aš manau, kad atsakomybės bus daugiau vyskupams, dvasininkams, kaip geriau atlikti mūsų pareigą. Manau, kad Lietuvoje ši žinia turėtų paliesti visus mūsų kunigus, dvasininkus – kitaip žvelgti į šeimą, nematyti jos tik pagal doktriną: šitie tokie, šitie kitokie, šitiems galima, kitiems negalima“, – sakė A.J.Bačkis.
Kartu jis teigė, jog ir patys žmonės po gero pokalbio su kunigu gali labiau įvertinti galimybę eiti į bažnyčią ir nepriimant komunijos.
„Aš iš savo patirties galiu pasakyti – kai su žmogumi gerai išsikalbi, jį jautriai supranti, išaiškini, kokia yra padėtis, tai jis nemato, kad čia yra toks gyvybinis dalykas – gali ar negali eiti komunijos. Čia nėra esmė. Manau, jautrumo ir supratimo tiems žmonėms trūksta, pradėkime nuo elementaraus žmogiškumo, mokėkime priimti“, – ragino kardinolas.
Gilinimasis į konkrečių žmonių istorijas gali privesti prie leidimo priimti komuniją susituokusiems antrą kartą.
Paklaustas, ar geresnis ruošimas santuokai reiškia, kad santuokos sakramentą gali būti gauti sunkiau, kardinolas pabrėžė, kad bažnyčia negali atsisakyti sutuokti dėl negilaus tikėjimo.
„Tikėjimo klausimo negalime pamatuoti, jei kas prašo santuokos, negalime atmesti, bet tas sakramento supratimas – kunigai turėtų per paruošimą santuokai prie to privesti. Aš galvoju apie tuos, kurie ima santuokos sakramentą tik todėl, kad seneliai ar tėvai to prašo, kurie tikrai niekad nelanko bažnyčios, nueina į bažnyčią tik santuokai ir daugiau neis. Tai koks jo supratimas tos santuokos? Čia galima abejoti – jei nėra tikėjimo, ar yra tikrai priimta bažnytinė santuoka. Čia klausimas teologams“, – svartė jis.
Kartu jis pripažino, jog keistis turi kunigų rengimas, kad jie būtų atidesni šeimai ir geriau suprastų, kaip ji egzistuoja praktikoje.
„Reikia bažnyčiai prisitaikyti – doktrina lieka ta pati, bet galime prie žmonių kitaip prieiti. Ne tik galime, bet ir turime tai daryti. Čia yra klausimas ir mūsų kunigų, kad mūsų dvasininkai būtų tam pasirengę, kad geriau suprastų, kas yra šeimos gyvenimas, kad būtų jautresni, kad formacijos laiku turėtų progų susitikti su šeimomis, kad pajustų tą visą kitą pasaulį, čia mes turime pasistengti. O paskui sielovadai dėmesys – ne tik principas, kad tas gera, o tas nuodėmė, bet priartėti prie žmonių“, – dėstė A.J.Bačkis.
Anot jo, gilinimasis į konkrečių žmonių istorijas gali privesti prie leidimo priimti komuniją susituokusiems antrą kartą.
„Reikia žiūrėti, kaip viskas įvyko. Tuo atveju, jei pripažįstama, gailimasi, kad taip atsitiko, ir norima eiti pirmyn, pavyzdžiui, net susituokus antrą kartą dėl to, kad galėtų padėti vaikams užaugti – reikia įvertinti ir pažiūrėti tada, kaip galima toliau juos pilnai įvesti į krikščionišką bendruomenę, kur paskutinis žingsnis būtų, sakyčiau, ir komunija. Skirtumai yra labai dideli, reikia kiekvieną sąlygą išstudijuoti. Sprendimas, žinoma, bus vidinis, sąžinės plotmėje, kaip mes sakome, ir nebūtinai tai atidaro duris prie komunijos, bet gali prieiti prie to, kad žmogus, kuris antrą kartą susituokęs, gražią šeimą augina, tikrai yra meilė, vaikus auklėja krikščioniškai, rodo tikrą geranoriškumą, toks žmogus pagal mane, turėtų rasti savo vietą bažnyčioje, ir galėtų būti, sakyčiau, ir krikštatėvis, nors dabar paprastai neleidžiama. Kodėl ne? Jei jis rūpinasi savo vaikais, juos krikščioniškai auklėja, kodėl jis negali ir kitam padėti? Kiekvienas atvejis yra skirtingas, bet reikia, kad žmogus priimtų Dievo ir bažnyčios gailestingumą, pats padarytų savo sąžinės įžvalgas, jei ką nors blogo padarė, pats gailėtųsi ir norėtų kiek įmanoma pataisyti padėtį ir eiti pirmyn. Tada atsiveria kelias ir atleidimui, ir gailestingumui“, – sakė kardinolas.
Kiekvienas atvejis yra skirtingas, bet reikia, kad žmogus priimtų Dievo ir bažnyčios gailestingumą, pats padarytų savo sąžinės įžvalgas, jei ką nors blogo padarė, pats gailėtųsi ir norėtų kiek įmanoma pataisyti padėtį ir eiti pirmyn. Tada atsiveria kelias ir atleidimui, ir gailestingumui.
Paklaustas apie sinodo poziciją į homoseksualius asmenis, A.J.Bačkis sakė, kad tokių žmonių sąjungų bažnyčia „nė iš tolo“ neprilygina šeimai ir šioje srityje pokyčių nėra, tačiau savaime homoseksualūs asmenys nėra atskiriami nuo bažnyčios.
„(Sinodo dokumente) yra tik trumpas pasisakymas, kad yra šeimų, kur yra ir homoseksualių asmenų, reikia su pagarba žiūrėti, kaip jiems padėti ir panašiai, bet bažnyčia visiškai nemato analogijos tarp šeimos ir dviejų homoseksualų sąjungos. Nė iš tolo. Šito mes visai net nesvarstėme. Yra atskiras dalykas pagarba žmonėms, nediskriminuoti, juos priimti, žmogiškai elgtis, bet kalbėti, kad tokia sąjunga būtų šeima, negalime. Pagal Dievo planą turi būti vyras ir moteris, to jis norėjo, tokiu būdu gyvybė yra perduodama, tai yra ir meilės aktas. Nesugretiname tų dviejų dalykų. Tegu juridiškai, civiliškai sprendžia kaip nori, mums tai nėra šeima. Vadinkite kaip norite, gal partneryste, čia kiekvienas kraštas pagal visuomenės jautrumą apspręs vienaip ar kitaip, bet mes nesileidome į tuos dalykus“, – sakė A.J.Bačkis.
Vatikane tris spalio savaites vykusi generalinė Vyskupų sinodo asamblėja buvo skirta šeimos pašaukimui ir misijai Bažnyčioje bei šiuolaikiniame pasaulyje aptarti. Joje dalyvavo 270 viso pasaulio vyskupų, tarp jų – kardinolas A.J.Bačkis.
Šis sinodas – antras ir paskutinis katalikiškojo mokymo šeimos klausimais persvarstymo ratas. Sinodo patvirtintas baigiamasis dokumentas įteiktas popiežiui, pagal jį popiežius skelbs oficialų savo mokymo dokumentą – Posinodinį apaštališkąjį paraginimą.
