BNS pristato tris pagrindines rizikai Lietuvai, jei įvyks „kietasis Brexit“:
Britanijos lietuviai
Šiuo metu lietuviai gauna tas pačias garantijas, kaip ir britai, bet po išstojimo lietuviai taps trečiųjų šalių piliečiais. Tai atvers galimybę mažinti pašalpas, numatyti reikalavimą įsidarbinti per tam tikrą laiką, išsiųsti teistus asmenis. Britų vyriausybė gali mėginti iš viso imigrantų katilo „nusigraibyti grietinėlę“ – pasilikti ekonomiškai aktyviausius žmones, o kitiems sudaryti itin prastas sąlygas.
Ilgainiui britai gali numatyti skirtingas taisykles Vakarų ir Rytų europiečiams, sudaryti geresnes sąlygas piliečiams iš tokių šalių kaip Prancūzija ar Ispanija, kad pastarosios išsaugotų ten gausiai gyvenančių britų teises.
Kliūtys verslui
Su kliūtimis susidurs verslininkai, eksportuojantys į Britaniją ar importuojantys prekes iš ten. Dėl muitų tarifų prekės gali pabrangti, o dėl patikrų gali strigti prekių pristatymas. Rizikų mato vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, problemų gali kilti baldus eksportuojančiai „Narbuto“ įmonių grupei. Papildomas krūvis atsiras Lietuvos muitinei, šiuo metu girdėti skirtingų nuomonių, ar ji tam pasiruošusi.
Prekybą gali paveikti svaro kurso svyravimas – jei jis smuks, importas į Jungtinę Karalystę pabrangs, sumažės britų perkamoji galia. Tikėtinas ir antrinis poveikis – „Brexit“ sulėtins ūkio augimą tose šalyse, kurios yra pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos.
Geopolitika
Piktos skyrybos nepasiekus susitarimo gali ilgam apnuodyti Britanijos santykius su žemynine Europa. Pasitraukus britams, susilpnės Europos Sąjungos karinė galia, žvalgybos pajėgumai, neliks stipraus balso už didesnį amerikiečių buvimą Europoje.
Po „Brexit“ susilpnės pasipriešinimas mokesčių harmonizavimo idėjoms, glaudesniam bendradarbiavimui gynybos srityje. Lietuva iki šiol buvo skeptiška šioms iniciatyvoms, tad gali atsirasti akstinas peržiūrėti savo poziciją.