Vėliavą su lietuviška simbolika parduoda žinomas meno ir istorinių dirbinių aukcionas „Sofe Design Auction“, kurio parduodamų prekių gretose klastotės retai pasitaiko.
Taip pat atrodanti vėliava buvo pardavinėjama už 500 JAV dolerių.
Tačiau vos tik informacijai apie rengiamą aukcioną pasirodžius Lietuvos socialinėje erdvėje, pasigirdo kalbos, kad vėliava gali būti aukštos kokybės klastotė.
Internautai greitai rado nuorodą į „Ebay“ internetinio aukciono nuorodą, kur taip pat atrodanti vėliava buvo pardavinėjama už 500 JAV dolerių, tačiau taip ir liko neparduota. „Ebay“ pardavėjo parduodamų prekių krepšelyje taip pat gausu sovietinės atributikos, sovietinių uniformų detalių ir komunistinės literatūros.
Susisiekus su „Sofe Design Auction“ aukcionu, kuris šią vėliavą įvertino 1000-1500 JAV dolerių ir jos pardavimą organizuoja sausio 23 dieną, pavyko sužinoti, kad pardavėjas gyvena JAV.
Anot aukciono atstovų, jo reputacija gera, o ši vėliava parduodama greta su kitomis iš vienos kolekcijos.
Esą pardavėjas ją įsigijęs 1962 metais, iš Vakarų Europoje tarnavusio JAV kario. Pirminių vėliavos savininkų tapatybių ar istorinių nuotraukų patvirtinančių šio objekto egzistavimą prieš beveik penkiasdešimt metų nei aukcionas, nei pardavėjas pateikti negali.
„Jei aš tokią vėliavą klastočiau, man prireiktų mažiausiai metų kruopštaus darbo“
Restauratorius ir menotyrininkas dr. Juozapas Blažiūnas, kurio pirminė specializacija tekstilės dirbiniai, detaliai išanalizavo aukciono pridėtas parduodamos vėliavos nuotraukas ir padarė išvadą, kad medžiaga tikrai sena, tačiau anot jo, tai dar nereiškia, kad ji buvo pagaminta pačių LLKS narių: „Šis objektas nėra didelis (apie 61x63 cm), todėl jo negalime vadinti vėliava. Greičiausiai tinkamiausia sąvoka būtų „standartas“, vokiškai vadinamas „standarte“, o prancūziškai „estendard“. Kadangi nėra galimybės apžiūrėti objekto natūroje, tenka remtis tik nuotraukomis, kurių kokybė nėra ideali.
Gilių ir ąžuolo lapų motyvuose matomi nusitrynimai, kurie gali būti nusidėvėjimo žymės.
Gaminio pagrindas mėlynos spalvos (indigo), dekoruotas prisiūtais elementais. Būtina atkreipti dėmesį, kad trūksta vienos detalės – centrinės gilės dalies. Kad ji ten tikrai buvo, galima spręsti pagal tamsesnę dėmę.
Taip pat panaudoti aukso spalvos dažai, galimai bronza, LLKS raidėms užrašyti. Vyčio elementas prisiūtas ir pagamintas iš baltos spalvos medžiagos.
Greičiausiai audinys buvo įvyniotas į ritinį. Gilių ir ąžuolo lapų motyvuose matomi nusitrynimai, kurie gali būti nusidėvėjimo žymės. Viskas tvirtinta rankomis, įmautinė dalis prisiūta mašina. Mėlynos žymos ant Vyčio atsirado nuo audeklo, nes galimai visas kūrinys buvo ilgą laiką laikytas drėgmėje.
Galiu pasakyti tiek, kad jei pats norėčiau suklastoti tokį dalyką, praleisčiau mažiausiai metus dirbdamas, ir dar turėčiau turėti atitinkamų, tam laikmečiui būdingų medžiagų.“
Istorikas: tokių klastočių esame matę daug
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro istorikas dr. Darius Juodis telefonu teigė, kad tokių klastočių su karo ar pokario laikotarpio Lietuvos partizanine simbolika internete pasirodo labai dažnai. Anot jo, kai kuriems sukčiams tai pragyvenimo šaltinis.
Tos gilės man irgi atrodo be reikalo ten įpaišytos, nes gilės ant ąžuolo šakų paprastai būdingos pokario partizanams – jos nurodė kovotojų karinius laipsnius.
„Visų pirma, tai mėlyna vėliavos fono spalva visai nebūdinga jokiam už Lietuvą kovojusiam judėjimui. Tos gilės man irgi atrodo be reikalo ten įpaišytos, nes gilės ant ąžuolo šakų paprastai būdingos pokario partizanams – jos nurodė kovotojų karinius laipsnius. Tokio stiliaus Vytį taip pat esu matęs partizanų dokumentuose. Gali būti, kad vėliavą padirbęs asmuo tiesiog surinko visus šiuos elementus ir juos suplakė į vieną klastotę. Mes jau prieš kelis metus buvome aptikę vieną partizanų vėliavos klastotę „Ebay“ aukcione. Aš beveik įsitikinęs, kad net jei šita vėliava ir tikra, kuo aš tikrai abejoju, ji nebuvo pagaminta Lietuvoje.“ – sakė dr. D.Juodis.
Sužinojęs, kad, anot aukciono atstovų, vėliava galėjo būti įvežta į JAV iš Europos 1962 metais, o Europoje ją įsigijo amerikiečių karys, vykdęs tarnybą Vakarų bloke, istorikas sakė, kad toks variantas būtų labiausiai tikėtinas: „Tuo aš gal ir patikėčiau. Tačiau tikrai nemanau, kad ją kažkas gamino Lietuvoje, karo metais. Manau, svarbiausia atsekti, iš ko ta vėliava buvo nupirkta. Turiu omenyje, atsekti pačią pirmą pavardę ir patikrinti to asmens ryšį su šiuo judėjimu.“
LLKS valdybos garbės pirmininkas: norėčiau tikėti, kad tai originalas
Žinoma, jei šita vėliava tikra, tai būtų istorinis radinys.
Paskambinus Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos garbės pirmininkui Jonui Burokui pavyko sužinoti, kad LLKS bičiuliai, gyvenantys JAV, jau ieško daugiau informacijos apie panašios vėliavos egzistavimą, tačiau pats J.Burokas negali nei patvirtinti, nei paneigti jos tikrumo: „Žinoma, jei šita vėliava tikra, tai būtų istorinis radinys. Tačiau aš negaliu to patvirtinti, todėl susisiekiau su kolegomis JAV, kurie pažadėjo išsiaiškinti, ar kas nors, kokiu nors būdu tais metais nebuvo išvežęs ar pardavęs tokios LLKS simbolikos.
Aš tikrai žinau, kad kai sąjunga kūrėsi 1941 metų gruodį, egzistavo priesaikos dokumentas, prie kurio būdavo prisaikdinami nauji nariai. O apie vėliavą negirdėjau. Žinoma, jei tai tikrai Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos istorinis atributas, manau, jis turėtų grįžti į Lietuvą ir būti saugomas mūsų sąjungos būstinėje.“
Nors dauguma istorikų Lietuvoje atmeta šios vėliavos tikrumą, vis dar laukiama informacijos iš LLKS narių JAV, bei kol „Sofe Design Auction“ aukcionas atskleis pardavėjo vardą bei pavardę.
Jei nepavyktų nustatyti tokios vėliavos egzistavimo nei iš archyvinių nuotraukų, nei amžininkų pasakojimų, visi šiam tikslui paaukoti pinigai bus grąžinti į iniciatyvą palaikiusių asmenų sąskaitas.
LLKS veikė prieš Lietuvą okupavusią nacistinę Vokietiją ir Sovietų Sąjungą, leido pogrindinę spaudą, bei kūrė laisvės kovotojų padalinius skirtingose šalies apskrityse. 1944 metais Lietuvos nepriklausomybę atkurti siekusiai sąjungai priklausė apie 3000 narių. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai nemažai LLKS narių buvo suimti ir ištremti, kiti pasitraukė į Vakarus.
