Tarptautinių žodžių žodynas „migrantą“ apibūdina kaip žmogų, persikeliantį iš vienos vietos į kitą. Šis žodis kaip neutraliausias terminas įsivyravo tradicinėje žiniasklaidoje tiek kalbant apie 2015 metų Viduržemio jūros krizę, tiek apibūdinant dabartinę situaciją pasienyje su Baltarusija.
Tačiau ši sąvoka turi ir kritikų. Dešiniojo politinio spektro politikai ir komentatoriai dažniau renkasi „nelegalių migrantų“, „nelegalų“ ar net „diversantų“, „hibridinės atakos dalyvių“ sąvokas. Liberalesni apžvalgininkai ir žmogaus teisių gynėjai šiuos žmones dažniau vadina „prieglobsčio prašytojais“ ar „pabėgėliais“.
Nebėga nuo karo?
Laidų autorius Skirmantas Malinauskas, savo kalboje dažnai naudojantis terminą „nelegalai“, pabrėžia, kad šie žmonės sąmoningai pažeidžia įstatymus, siekdami patekti konkrečiai į Europos Sąjungą.
„Žmonių istorijos, kilmės šalys skiriasi, tačiau juos visus vienija keli bruožai. Jie į Lietuvą atvyksta ne iš karinių konfliktų zonos, ne gelbėdamiesi. Jie atvyksta iš Baltarusijos, į kurią dar turi patekti įveikdami didžiulį atstumą lėktuvu. Tam yra skiriamos lėšos, tvarkomi dokumentai, schemoje dalyvaujantys asmenys puikiai žino, kad pažeis įstatymus, jie nesinaudoja galimybe prašyti prieglobsčio Baltarusijoje, bet siekia patekti į ES“, – 15min sakė S.Malinauskas.
Jo teigimu, įvertinus Baltarusijos režimo vaidmenį kurstant krizę, Lietuvos valdžia patektų į aklavietę, jei taikytų įprastas procedūras pabėgėliams.
„Žinome, kad Minskas kursto juos taip elgtis, skatina tai daryti, iš to pelnosi ir finansiškai, ir per politinius dividendus. Iš Lietuvos tikimasi, kad imsime į šiuos asmenis žiūrėti kaip į pabėgėlius, taikysim jiems įprastas tokiais atvejais procedūras, bet tai kelias vedantis į aklavietę. Lukašenka tokių nelegalų suras kiek tik norės“, – teigė S.Malinauskas.
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ėmėsi iniciatyvos, kad dokumentų neturintys migrantai parlamento rezoliucija būtų traktuojami „hibridinės atakos dalyviais“. Išimtis jis siūlo nustatyti tik moterims su vaikais, nėščiosioms, neįgaliesiems ir vaikams iki 16 metų.
Panašiai argumentuoja ir dešiniojo spektro neparlamentinės partijos „Nacionalinis susivienijimas“ vicepirmininkas Vytautas Sinica – jis sako, kad šiuos žmones reiktų vadinti nelegaliais migrantais, nes „jie ar absoliuti dauguma jų neatitinka pabėgėlio kriterijų, į ES per įvairias saugias šalis vyksta dėl ekonominių priežasčių, o ne gelbėdamiesi nuo karo ar persekiojimo“.
„Žvelgiant kitu kampu, politiškai galimas ir daugumos jų vadinimas diversantais, nes jie neabejotinai dalyvauja kitos šalies prieš Lietuvą organizuojamoje akcijoje ir Lietuvai yra būtent tokios hibridinio karo priemonės dalyviai, nors patys nebūtinai tą sąmoningai suvokia ir yra vedami kitų, asmeninės naudos motyvų“, – teigė V.Sinica.
Ragina nedemonizuoti
Filosofas, publicistas Paulius Gritėnas mano, kad tiksliausiais šiuos žmones vadinti „migrantais“, kontekste išsaugant ir terminą „pabėgėlis“.
„Migrantais paprastai vadinami žmonės, kurie persikelia gyventi iš vienos vietos į kitą, vedini noro susikurti geresnes pragyvenimo sąlygas, oriau ir saugiau gyventi, studijuoti, sukurti šeimą ar panašiai. Į Lietuvą organizuotai siunčiami migrantai pagal taisykles pasiprašo pabėgėliams suteikiamo prieglobsčio. Mes negalime pasakyti, kiek jų būryje išties yra pabėgėlio statusą galinčių gauti asmenų, bet tai nereiškia, kad turime atmesti tokią galimybę. Taigi, teoriškai sutikčiau ir su pabėgėlio terminu, jei kalbame apie institucijų svarstymo ir tikrinimo periodą“, – 15min sakė P.Gritėnas.
Jis atkreipė dėmesį, kad apibrėžimai ir jų pasirinkimas patys kuria socialinį, psichologinį, politinį kontekstą – tai, kaip pasirenkame kažką vadinti nulemia ir jų statusą, vaidmenį visuomenėje.
„Tokie epitetai kaip „ekonominis migrantas“, „atbėgėlis“ dažniausiai suteikiami žmonių, kvestionuojančių motyvus ir bandančių iš anksto sudaryti nuomonę, kad prieglobsčio pasiprašiusių asmenų atvykimas ir buvimas yra neteisėti. Bet kuris migrantas, kaip iš vienos ekonominės erdvės į kitą persikeliantis asmuo, yra ekonominis. Atbėgėlio statusu dažniausiai tiesiog pabrėžiamas išankstinis abejojimas pabėgėlio prieglobsčio prašymu.
Kalbant apie pastarosiomis dienomis pasigirdusius aiškinimus, kad migrantus reikėtų vadinti „hibridinio karo dalyviais“, tai, mano galva, absoliučiai nekorektiškas terminas. Šiuo terminu į Baltarusiją atgabentiems ir į Lietuvą siunčiamiems civiliams užmetamas priešo ar nusikaltėlio statusas.
Demokratinėje visuomenėje derėtų rinktis arčiausiai teisės kalbos esančius ar moraline prasme neutraliausius terminus, kurie nepakenktų asmenų grupės statusui, galimai integracijai ar, juo labiau, nekurstytų nepasitikėjimo jais ar baimės, atstūmimo, neapykantos jausmo“, – teigė P.Gritėnas.
Žmogaus teisių aktyvistas Vytautas Valentinavičius akcentuoja „prieglobsčio prašytojo“ terminą, o diskusijose dažnai vartoja ir „pabėgėlio“ sąvoką. Jis atkreipia dėmesį, kad tokie žmonės dažnai neturi galimybių teisėtai patekti į saugią šalį.
„Įvairios klaidinančios sąvokos dažnai naudojamos siekiant politinių tikslų – problemą paversti mažareikšme, ar apskritai demonizuoti prieglobsčio prašytojus, pavyzdžiui, juos vadinant kolaborantais, žaliais žmogeliukais ar diversantais. Visgi, reikia atkreipti dėmesį, kad dažniausiai prieglobsčio prašytojai neturi galimybių legaliomis priemonėmis patekti į saugią šalį. Pavyzdžiui, iš Šiaurės Korėjos bėgantys prieglobsčio prašytojai moka didžiules sumas kontrabandininkams, kad nelegaliai galėtų kirsti Kinijos sieną, o vėliau patektų į Pietų Korėją“ , – teigė jis.
Žiniasklaidos epitetai
Žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovės „Mediaskopas“ duomenimis, pastaraisiais mėnesiais apibūdinant migrantus Lietuvos viešojoje erdvėje dažniausiai dominuoja epitetai „neteisėtas“ ir „nelegalus“.
Lietuvos žiniasklaidoje straipsniuose apie Baltarusiją sąvoka „migrantai“ minimi kiek dažniau nei „pabėgėliai“, 15min nurodė įmonės duomenų sprendimo ir analizės vadovė Vilūnė Kairienė.
Jos teigimu, informacijos apie migrantus srautas žiniasklaidoje paskutinius mėnesius, lyginant su šių metų pradžia, augo daugiau nei penkis kartus.
