Buvęs pareigūnas 15min redakcijos reikalavo nuasmeninti jo duomenis bei pašalinti nuotraukas iš visų straipsnių, kuriuose aprašomas piktnaudžiavimas tarnyba (orgijos su prostitute policijos komisariato patalpose) ir dėl to vykę teismo procesai.
Vyras argumentavo, kad informacija apie jį „neproporcingai suvaržo jo teisę į privatų gyvenimą“, žemina jo garbę ir orumą.
15min redakcija šį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą, gindama visuomenės teisę žinoti apie valstybei nusikaltusį asmenį ir saugoti patikimus archyvus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine ir neskundžiama nutartimi patvirtino 15min poziciją, kad informacijos apie nusikaltimą ir nuteistojo atvaizdo viešinimas „atitinka visuomenės teisę žinoti apie nusikaltimą ir jį padariusį asmenį“.
Šioje byloje trijų teisėjų kolegija pirmą kartą Lietuvos istorijoje suformulavo taisykles dėl skaitmeninių žiniasklaidos archyvų apsaugos ir įtvirtino svarbius principus, kaip derinti visuomenės teisę žinoti ir asmens teises būti pamirštam.
Svarbiausios teismo nuostatos
- Spauda ir visuomenė turi teisę naudotis archyvais. Jie „paprastai turėtų išlikti autentiški, patikimi ir išsamūs“
- Nusikaltimo pavojingumas ir šokiruojantis pobūdis lemia, kad informacija „išlieka aktuali visuomenės nariams ir jie turi teisę tai žinoti“
- Byloje nėra įrodymų ir argumentų dėl neigiamo poveikio ieškovo asmeniniam ar šeiminiam gyvenimui
- Ne informacijos skelbimas žemina nusikaltusio žmogaus garbę ir orumą – „jis pats pažemino savo garbę ir orumą“ nusikalsdamas. Nusikaltus pasekmės neigiamai reputacijai išlieka visam gyvenimui
- Visuomenės teisės ir intereso žinoti trukmė neturi būti siejama su teistumu
Įvertinęs žiniasklaidos archyvų svarbą ir nusikaltimo pavojingumą, jo šokiruojantį pobūdį, Aukščiausiasis Teismas byloje konstatavo, kad informacija apie nusikaltimą išlieka aktuali visuomenei ir gali kelti diskusijų net ir praėjus daugiau kaip 10 metų.
„Publikacijose pateikiama informacija ir toliau išlieka aktuali visuomenės nariams ir jie turi teisę tai žinoti, apie tai diskutuoti“, – rašoma nutartyje.
15min vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis sako, kad ši teismo nutartis turės didelę įtaką visai Lietuvos žiniasklaidai.
„Naujienų portalai pastaraisiais metais gauna vis daugiau buvusių nusikaltėlių reikalavimų trinti archyvinius straipsnius, argumentuojant teise būti pamirštam. Šis teismo sprendimas suformavo kriterijus, kurie užkirs kelią nepagrįstam piktnaudžiavimui šia teise ir apgins visuomenės teisę būti informuotai“, – teigia V.Beniušis.
Jo teigimu, jei redakcija ar teismas būtų patenkinęs ieškovo reikalavimus, būtų įtvirtintas pavojingas precedentas, iš esmės siaurinantis žodžio laisvės ribas ir ribojantis žurnalistų darbą, skatinantis masinį žiniasklaidos straipsnių trynimą.
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Prieš tai 15min palankius sprendimus priėmė Vilniaus apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas.
15min atstovavusių teisininkų komentarai
- COBALT partneris Marius Inta: Teismas pripažino, kad visuomenės teisė žinoti informaciją apie praeities įvykius yra svarbi, o sprendžiant dėl privatumo gynimo ir žiniasklaidos laisvės pusiausvyros, kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečios bylos faktinės aplinkybės. Šios bylos atveju, teismai visiškai pagrįstai sprendė, kad publikacijų nuasmeninimo reikalavęs asmuo neįrodė, kad beveik prieš 10 metų apie jį paskelbtos teisėtos publikacijos iš esmės riboja jo teisę į privatų gyvenimą, todėl jo reikalavimas teismų visiškai pagrįstai nebuvo tenkintas.
- COBALT vyresnioji teisininkė Rūta Andriulevičiūtė: Pastaroji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis formuoja visiškai naują praktiką bylose, kuriose susikerta teisė į privataus gyvenimo apsaugą ir žiniasklaidos pareiga teikti informaciją visuomenei. Buvo atsižvelgta ir į naujausią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl teisės būti pamirštam internete (2023 m. liepos 4 d. EŽTT sprendimas byloje Hurbain prieš Belgiją) ir joje nustatytus kriterijus. Teismas išaiškino, kad turi būti vadovaujamasi pagrindiniu principu – išsaugoti skaitmeninės spaudos archyvų vientisumą, t.y. spaudos archyvai turi išlikti autentiški (nemodifikuoti), patikimi ir išsamūs, o jų turinio keitimas (nuasmeninimas) ar, juo labiau, šalinimas, galimas tik išimtiniais atvejais, t.y. tik tada, kai atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes tai yra griežtai būtina.
Šiame straipsnyje duomenys apie ieškovą neviešinami redakcijos sprendimu, siekiant užtikrinti pusiausvyrą tarp visuomenės teisės žinoti apie esmines teismo sprendimo aplinkybes ir ieškovo teisės į privatumą, kad informacija apie praeities įvykius nebūtų neproporcingai eskaluojama.
