Aukščiausiąjį Teismą pasiekusios bylos istorija prasidėjo dar 2014 metų pradžioje. Lietuvos edukologijos universitetas pats išleido, o vėliau ir sustabdė knygos „Gintarinė širdis“ platinimą, viešai pasakų rinkinį pavadinęs „angažuota homoseksualizmo propaganda“. Vėliau pasirodžiusi Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvada pasakas įvardijo kenksmingomis nepilnamečiams iki keturiolikos metų bei skatinančiomis kitokią nei Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą šeimos kūrimo formą.
N.Mikalauskienei (kūrybinis pseudonimas – Neringa Dangvydė) kreipusis į teismą, Lietuvos edukologijos universitetas teigė neturėjęs prievolės platinti savo paties išleistos knygos, kurios leidybai buvo laimėtas projektas ir gauta parama iš Kultūros ministerijos, tačiau platinimą galiausiai sutiko atnaujinti, knygą pažymint ženklu „N-14“. N.Dangvydė teigė, kad toks žymėjimas žeidžia ją kaip vaikų literatūros specialistę bei įtvirtina nuostatą, kad informacija apie homoseksualumą gali būti laikoma kenksminga.
Bylą išnagrinėjęs Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad žemesnės instancijos teismai turėjo patys įvertinti, ar iš tikrųjų N.Dangvydės knygoje „Gintarinė širdis“ esančios pasakos skatina kitokią negu Lietuvos Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo sampratą ar tik skatina toleranciją kitokios lytinės orientacijos asmenims.
Trijų teisėjų kolegija pažymėjo, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai nenagrinėjo ieškinio dalies, kurioje N.Mikalauskienė teigė, kad jos knygos platinimas buvo sustabdytas dėl diskriminacijos lytinės orientacijos pagrindu. Teismas neigiamai įvertino ir tai, kad žemesnės instancijos teismai patys neįsigilino į knygos turinį, nepagrįstai kliovėsi tik Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pateikta išvada, nevertino tarnybos išvados pagrįstumo ir ar toks ribojimas proporcingas nepilnamečių atžvilgiu. Teismas taip pat konstatavo, kad kasatorei nepagrįstai perkelta ir diskriminacijos įrodinėjimo našta.
Taigi tai veikiau tolerancijos kitokios lytinės orientacijos asmenims teigimas ir parodymas, kad atsakomybė, pagarba vienas kitam, ištikimybė yra vertybės, bendros visiems, – sužinojusi teismo sprendimą sakė rašytoja Neringa Dangvydė.
„Mano knygoje esama tiek laimingų heteroseksualių, tiek homoseksualių šeimų. Taigi tai veikiau tolerancijos kitokios lytinės orientacijos asmenims teigimas ir parodymas, kad atsakomybė, pagarba vienas kitam, ištikimybė yra vertybės, bendros visiems“, – sužinojusi teismo sprendimą sakė rašytoja Neringa Dangvydė.
„Apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant grąžintą bylą, teks ištirti, ar buvo pagrindas taikyti „Gintarinės širdies“ knygos platinimo ribojimus, ar leidyklos pasirinkti ribojimai buvo proporcingi ir ar leidykla nediskriminavo autorės, sustabdydama knygos platinimą“, – sakė ieškinį kartu su teisininkais iš nevyriausybinių organizacijų rengusi advokatė Akvilė Bužinskaitė.
Po šios Aukščiausiojo teismo nutarties byla keliauja atgal į Apygardos teismą, kuriame ir paaiškės galutinis knygos likimas.
